Karjerą ir šeimą ten pat suradę Julija ir Pavelas Švabovičiai: „Likimas suvedė netikėtoje vietoje“
„Abu dirbti „Maximoje“ pradėjome jauni, galima sakyti, užaugome kartu“, – šypsosi sutuoktiniai Julija ir Pavelas Švabovičiai, įmonėje dirbantys jau dvyliktus metus. Laikui bėgant, pasikeitė ne tik jų pareigos, bet ir asmeninis statusas – iš kolegų jie tapo šeima, tad, šypsosi abu, geriausią dovaną sau jau gavo, dabar belieka pasirūpinti kitais.
Julija „Maximoje“ dirbti pradėjo kaip prekių rūšiuotoja, o tada dar būsimas jos sutuoktinis – išvežimo rampos darbuotojas. „Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau ilgainiui pradėjome draugauti, susitikinėti. Ir štai jau šešeri metai esame susituokę“, – šypteli.
Per tiek metų įvyko nemažai pokyčių: porai gimė sūnus Aironas, o ir darbuose jiedu pakeitė pareigas – šiuo metu Julija dirba išvežamų krovinių vadybininke, vyras – aukštuminių krautuvų vairuotoju.
„Prieš šventes darbo krūvis padidėja, tačiau mes tai žinome, būname tam pasiruošę. Kalėdos – gražiausia metų šventė, visi nori sutikti jas ypatingai: gauname pačių įvairiausių prekių, kad žmonės galėtų susikurti šventes tokias, kokias įsivaizduoja. Stengiamės, kad viskas juos pasiektų laiku“, – apie šventinį laikotarpį darbe atvirauja jiedu.
Julija įsitikinusi, kad šventinį chaosą suvaldyti lengviau, kai visi dirba išvien, kaip kumštis. „Mūsų kolektyvas išties labai geras: puikiai sutariame, vieni kitiems padedame. Jeigu matome, kad kas nors nespėja, pabaigiame darbus kartu – nėra taip, kad kiekvienas žiūrėtų tik savo reikalų ir nepastebėtų, jog kitam sunkesnė diena ir reikia pagalbos. Manau, mūsų stiprybė ir yra ta, kad dirbame kaip komanda“, – sako ji.
„Pas mus viskas labai gerai organizuota, bet jeigu kuris nors nespėja ar nutinka nenumatytų dalykų, jam skuba padėti kiti, kurie tuo metu turi mažiau darbo. Dėl to nekyla jokių problemų, tiesiog žmogiškai susitariame, nes kolegos žino: šiandien padedi tu, rytoj padės tau, – žmonai antrina sutuoktinis. – Šventiniu laikotarpiu praverčia ir turima patirtis, juk per tiek darbo įmonėje metų ruošėmės ne vienoms šventėms: išvengiame nereikalingo streso ir kiek įmanoma viską susiruošiame iš anksto.“
Kalėdos šviečia iš toli
Iš sandėlių prekės keliauja į parduotuves. Julija dalyvauja jas paskirstydama, kitaip sakant, tarsi perleidžia per savo rankas tai, kas vėliau nugula pirkėjams prieinamose lentynose. Šventiniu periodu, šypsosi sutuoktiniai, net negalėtum nepajusti kalėdinės dvasios, mat įvairiausi saldumynai, dekoracijos ir kiti panašūs dalykai vis šmėžuoja akyse.
Julija atvirauja, kad prisižiūrėjus proginės atributikos sunku ko nors neįsigyti. Šeima gyvena nuosavame name, mėgsta puošti ne tik jo vidų, bet ir aplinką. Šventės savame name jaunai porai – tik antrosios, viskuo dar nespėta kaip reikiant atsidžiaugti.
„Mūsų kieme auga didelė eglė, pernai jau gruodžio pirmąją ją ir papuošėme. Kaimynai juokėsi, kad šventės pas mus atėjo anksčiau. Kadangi eglė išties didelė, vien to užtenka, kad kalėdinę dvasią pajustume ne tik mes, bet ir aplinkiniai“, – juokiasi Pavelas.
Praėję metai Julijai ir Pavelui buvo tokie, kaip ir daugeliui: dėl pandemijos šventė tik savo šeimos rate, trise, tačiau nestigo jaukumo. Iki tol, pasakoja sutuoktiniai, šventes jiedu sutikdavo pas tėvus, kur susirinkdavo gausus būrys artimųjų.
„Kalėdų laukia visi, ne išimtis ir mes. Ir nors darbe jaučiasi, kad šventinis periodas jau prasidėjo, tikrasis pajautimas ateina namuose, kai po darbų galima atsipūsti ir pasimėgauti visais tais gražiais dalykais su savo šeima“, – teigia Pavelas.
Julija priduria, kad atsiradus sūnui šventės įgavo dar daugiau svarbumo ir magijos, mat mažasis laukia ir Kalėdų Senelio, ir eglutės puošimo.
„Esame laimingi ir dėkingi, kad likimas mus suvedė tokioje netikėtoje vietoje. Sukūrėme gražią šeimą, dabar belieka kurti savo tradicijas ir mažus stebuklus“, – šypsosi Julija.
