Kino teatre sulaikytas juostą apie Saulių ir Paulių bandęs nutekinti žiūrovas
Vilniuje įsikūrusio kino centro „Multikino“ darbuotojai sučiupo pažeidėją, kuris seanso metu filmavo komediją „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“. Išvestas iš salės jaunuolis stojo į akistatą su kino teatro rinkodaros vadovu. Incidentas nufilmuotas.
Tiesa, šiame vaizdo klipe nufilmuota atkurta situacija. Tačiau ji atspindi tuos atvejus, kai kino teatro darbuotojai užfiksuoja ir išsiveda iš salės filmus nelegaliai įrašančius pažeidėjus. Kino centro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas sako, kad tokių pažeidėjų į kino teatrus daugiau atsėlina tada, kai ekranuose pasirodo laukiamas lietuviškas filmas. Todėl, vos tik pradėjus rodyti nacionalinį filmą, iškart padidinamas kino teatro darbuotojų dėmesys salėje sėdintiems žiūrovams.
Sunku pastebėti, kad darbuotojas tikrintų, ar kartais slapta nefilmuoja filmo. Kokiu būdu jūs ieškote tokių pažeidėjų?
Mes turime specialią įrangą – naktinio matymo žiūronus, per kuriuos puikiai matosi, kurie žiūrovai elgiasi įtartinai. Mūsų darbuotojas apžvelgia salę, kurią tikrina maždaug kas 15 minučių. Jis stebi, ar žiūrovai slapta nefilmuoja, ar netriukšmauja, ar nevartoja svaigių gėrimų, ar nelaido replikų ir kitaip netrukdo šalia sėdintiems kaimynams.
Salę tikrinantį darbuotoją gali pastebėti žiūrovai, kurie sėdi eilėse prie krašto. O sėdintys viduryje dažniausia susidomėję žiūri filmą ir neatkreipia į jį dėmesio. Beje, ir filmų vagys dažniausia stengiasi įsimaišyti tarp žiūrovų, jie sėdasi eilės viduryje.
Koks žiūrovo elgesys yra įtartinas? Į ką jūsų darbuotojas sureaguoja?
Įtarimas kyla, kai užfiksuojame įjungtą įrašymo įranga – kamerą, mobilųjį telefoną. Jis skleidžia šviesos šaltinį, kurį matome per naktinio matymo žiūronus. Taip pat nelegalius veiksmus atliekantys žiūrovai kitaip elgiasi, atrodo įsitempę, nuolat žvilgčioja į savo įrašantį prietaisą, kurį būna kur nors pritaisę. Pažeidėjas, kurį pagavome filmuojant filmą „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“, mobilųjį telefoną buvo priklijavęs prie gėrimų laikiklio.
Vadinasi, jei žiūrovas išsitrauks telefoną per filmą ir rašys žinutę, kino salės darbuotojui tai gali sukelti įtarimų?
Jis tik atkreips dėmesį. Tačiau darbuotojas neprieis, nes kai telefonu rašoma žinutė ar jame naršoma, šviesa sklinda į veidą, darbuotojas atpažįsta, kad nedarote nieko nelegalaus. Nebent tik šviečiančiu ekranu trukdote aplinkui sėdintiems žiūrovams.
Kaip dažnai pastebite pažeidėjus, nelegaliai įrašinėjančius filmus?
Tikriname kiekvieno filmo seansą. Tačiau pastebėjome, kad filmų vagys pasirodo laukiamose nacionalinėse premjerose: pažeidėjų sugavome per „Redirected“, „Nepatyręs“, dabar – per „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“. Holivudo filmai, kol ateina į mūsų kino teatrus, jau būna pavogti kitose šalyse ir sukelti į internetą. Todėl dėl jų piratai nesivargina. O apiplėšti savus, lietuvių kūrėjus, puola iškart po filmo premjeros.
Sugaunate pažeidėją – kas vyksta toliau?
Visada kalbamės, išsiaiškiname, ar žmogus geranoriškas. Jei gailisi, sutinka čia pat vietoje visus įrašus ištrinti, tuomet ištriname ir paleidžiame. Tačiau, jei jis būtų agresyvus, kviestume policiją. Tokiu atveju būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaip įprastai elgiasi sugautieji, ar šiame vaizdo įraše pavaizduota tipinė jų reakcija?
Sugauti pažeidėjai elgiasi labai panašiai, kaip nufilmuotame vaizdo įraše. Gal realybėje jie ilgiau ginasi. Bet mums paminėjus, kad kviesime policijos pareigūnus ir gresia atsakomybė, jie iškart sutinka parodyti nufilmuotą turinį. Sutinka, kad jis būtų ištrintas.
Ar kada nors teko kviesti policiją?
Dar neteko. Bet esame pasiruošę ir turime veiksmų planą tokiam atvejui. Tiesa sakant, vadinamiesiems piratams pasiseka, jei jie sugaunami pas mus, kino teatre, nes jie dar gali išsisukti. Jei piratas sugaunamas vėliau, jau įdėjęs filmą į internetą – daug blogiau. Tada jau būna padaryta finansinė žala filmo kūrėjams ir jie turi teisę ją prisiteisti. Kai kurių filmų atveju suma gali siekti ir šimtus tūkstančių eurų.
Kas dažniausiai filmus kino teatre kopijuoja nelegaliai, koks pažeidėjo portretas?
Dažniausiai tai yra jauni vaikinai. Aš pats kartą pagavau 18 metų jaunuolį. Jis filmavo atskiras „Redirected“ filmo atkarpas ir nelabai suprato, kad daro nelegalius veiksmus. Jam atrodė, kad nieko tokio, jei juokingą ištrauką įdės į „Youtube“. Paaiškinom, kad tokiu būdu daro didelę žalą kūrėjams, išduodamas ir filmo siužetą, ir platindamas vaizdinę medžiagą be jų sutikimo. Kita grupė – mano vadinami „grafitistai“. Jie puikiai suvokia, kad vagia filmą, tačiau jiems rūpi jį įdėti į internetą ir taip „pasižymėti“ – gauti įvertinimą iš kitų, tokių pačių pažeidėjų.
Ar kino seanso metu kiti žiūrovai pastebi nelegalius pažeidėjo veiksmus, yra kada nors informavę apie tai jūsų darbuotojus?
Deja, žiūrovai nėra pilietiški. Nebuvo tokių atvejų, kad žiūrovas iš salės praneštų darbuotojui, jog pastebėjo įtartinus kaimyno veiksmus. Kita vertus, žiūrovas dažniausiai nepastebi, ką veikia kaimynas, nes žiūrėdamas filmą retai dairosi. Todėl gaudydami pažeidėjus labiausiai pasikliaujame savo darbuotojų įžvalgumu ir specialia technika.
Filmo „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ prodiuserio Ričardo Marcinkaus komentaras:
„Stebėdami kitų lietuviškų filmų kūrėjų patirtį ruošėmės situacijai, kad mūsų filmą taip pat bandys pavogti. Visą filmo rodymo laikotarpį bendradarbiaujame su kino teatrais, domimės, kaip vyksta galimų pažeidimų stebėjimas. Tai pat sekame nelegalių filmų svetaines – jei tik filmas pasirodytų kurioje nors iš jų, yra priemonių, kurias panaudojus nelegalius veiksmus atliekantis žmogus iškart būtų surastas.
Vis dėlto gaila, kad yra tokių žmonių, kurie vagia iš savo šalies kūrėjų. Dar labiau gaila, kad vis dar ne visi supranta, kad tokiais savo veiksmais daro tiesioginę turtinę žalą kūrėjams. Net mūsų oficialiame filmo „Facebooko“ profilyje esame sulaukę klausimo iš gerbėjų „Kada filmas bus internete?“. Vadinasi, turime dar daug ką nuveikti, kad visuomenė būtų šviečiama šia tema“.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.