Kokius tris produktus reiktų sugrąžinti į mitybą

Tautvilė Šliažaitė / Viganto Ovadnevo / 15min nuotr.
Tautvilė Šliažaitė / Viganto Ovadnevo / 15min nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Vis dažniau galima rasti „įdomių“ straipsnių, mitų ar net studijų apie mitybą, kurių gerai neišanalizavę ir pasitikėdami tuo, kas juos parašė, galime lengvai išbraukti mums reikalingus maisto produktus iš raciono. Aš net kartais juokauju su pacientais: kai jie pradeda klausinėti apie tam tikrus specifinius produktus, sakau: nejaugi ir vėl koks straipsnis Lietuvoje buvo išspausdintas?

Turiu pripažinti, kad naudingos ir konstruktyvios informacijos apie mitybą vis sunkiau rasti. Jei apsilankysite vegetarų puslapyje – rasite daug blogybių apie mėsą. Jei pradėsime analizuoti paleolitinės mitybos atstovų mitybą, pastebėsime, kad jie neigiamai žiūri į ankštinius ir pieno produktus. Pradėsime skaityti žaliavalgiškas knygas, susidarysime vaizdą, jog tik neapdorotas maistas mums yra naudingas, o kaitintas jau yra toksiškas. Nors dauguma čia pateiktų pavyzdžių nėra paremti mokslu ir sveikatos specialistų praktika, deja, jei tas pats faktas yra kartojamas daugelį kartų, vis kituose puslapiuose, knygose – dauguma iš mūsų pradedame tai priimti kaip gryną tiesą. O kas jeigu pirminis šaltinis buvo netikslus? Mes įsiveliame į sugedusio telefono žaidimą, kuris ne tik kad nepadeda žengiant sveikos gyvensenos link, bet dažnai net veikia neigiamai.

Savo praktikoje esu sutikusi ne vieną, kuris buvo išgąsdintas sunkiųjų metalų žuvyje, tad visiškai jos atsisakė. Esu sutikusių ir tokių, kurie norėdami atsikratyti svorio pradėjo maitintis vegetariškai ir – jų nuostabai – ne tik priaugo svorio, bet ir juos pradėjo kamuoti kiti sveikatos susirgimai.

Tad šiame straipsnyje išsiaiškinkime, kokie produktai vis dėlto turi naudingų savybių, bet jau (ar vis dar) laikomi mitybos demonais.

Kokosų aliejus – vis dar geriausias riebalų šaltinis maistui gaminti

Viską gaminame su augaliniais riebalais, bet kraujotakos ligų, diabeto ir nutukimo skaičius vis auga.

Visai neseniai visame pasaulyje praskriejo žinia apie tai, kaip kokosų aliejus nėra jau toks naudingas ir jo vartojimas gali būti netgi žalingas. Kokosų aliejus buvo lyginamas su kitomis sočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios vis dar linksniuojamos dėl vis didėjančių širdies ir kraujotakos ligų sutrikimų. Tokia išvada buvo pateikta Amerikos širdies asociacijos ir jos išvados buvo perrašytos ne vienos pasaulio spaudos. Bet susimąstykime: jau ne vienerius metus esame sumažinę riebalų vartojimą ir viską gaminame su augaliniais riebalais, bet kraujotakos ligų, diabeto ir nutukimo skaičius vis auga. Tad gal vis dėlto darome kažką netaip. Kaip su kiaušiniais, kurie 20 amžiaus pabaigoje buvo apkaltinti dėl cholesterolio kilimo ir prireikė ne vienerių metų, kol žmonės pradėjo juos ir vėl įtraukti į savo mitybą (beje, tiems, kas galbūt vis dar galvoja, kad kiaušinių tryniai yra kenksmingi, labai rekomenduočiau pradėti juos valgyti, nes tai puikus B ir A grupės vitaminų šaltinis), panašiai dabar vyksta ir su kitais sveikais maisto produktais.

Savo praktikoje labai dažnai susiduriu su pacientais, kurie skundžiasi didesniu cholesterolio kiekiu, juos pas mane atsiunčia kardiologai, kurie tiki, kad mitybos pokyčiai gali turėti tam įtakos. Keisdama jų mitybą – išbraukdama augalinės kilmės kepimo aliejus, sumažindama angliavandenių kiekį (grūdinių gaminių, saldumynų kiekį, makaronus), padidindama mėsos ir žuvies kiekį, užtikrindama, kad jie naudoja kokosų aliejų ar kitus sočiuosius riebalus maistui gaminti (sviestas, žąsies taukai), ir stengdamasi įtraukti vis daugiau įvairių daržovių į jų racioną – pasiekiu labai puikių rezultatų. Tad jei anos rekomendacijos būtų teisingos, mano pacientams ne tik kad nepagerėtų, jų cholesterolis dar labiau padidėtų.

Dar kartą noriu priminti – ne riebalai yra mūsų sveikatos problemų šaltinis, o cukrus. Sumažinkime ar atsisakykime jo ir sveikata pagerės. Man kartais kyla įtarimas, kad gal Amerikos širdies asociacija ne visada gali „laisvai“ išsakyti savo pastabas, juk jų rėmėjų sąraše tokios kompanijos kaip „Splenda“ – dirbtinių saldiklių gamintojas.

Apibendrindama norėčiau pabrėžti, kad ir toliau rekomenduoju rinktis kokosų aliejų kaip puikų riebalų šaltinį maistui gaminti ir nepamiršti, kad kokosų aliejus pasižymi antimikrobinėmis bei antivirusinėmis savybėmis.

Namų gamybos sultiniai – planetos multivitaminas

Jau esu rašiusi straipsnį apie namų gamybos sultinius ir jų naudingąsias savybes ne tik mūsų virškinimo sistemai, bet ir gijimo procesams. Tai yra vienas mano mėgstamiausių produktų, kuriuos rekomenduoju beveik kiekvienam pacientui. Tačiau vis dar išgirstu tokių komentarų: „Ar tikrai man reiktų pradėti vartoti sultinius? Aš girdėjau, kad jie toksiški. Aš maniau, kad sultiniai pats blogiausias dalykas, tad nustojau juos vartoti.“

Siūlyčiau visiems sugrąžinti juos į mitybą, tai ne tik puikus mineralinių medžiagų šaltinis, tokių kaip kalcis, bet taip pat turi aminorūgščių (baltymų sudedamoji dalis), reikalingų mūsų odos elastingumui, naujų ląstelių kūrimuisi, gijimo procesams, svorio metimui, ir gali būti vartojamas kaip maistas nuo senėjimo dėl jame esančios želatinos.

Vištienos sultinys
Vištienos sultinys / Fotolia nuotr.

Žuvis racione turėtų būti bent tris kartus per savaitę

Vis dažniau susiduriu su pacientais, kurie atsisakė žuvies remdamiesi tuo, kad joje gausu sunkiųjų metalų bei kitų kenksmingų medžiagų. Įdomu ir tai, kad dažnai mes lengva ranka išbraukiame tokį maistingą produktą kaip žuvis, išgirdę apie galimas grėsmes, tačiau nesvarbu, kiek kartų esame girdėję apie saldumynų poveikį, juos vis dar sėkmingai valgome.

Net ir nelaisvėje auganti žuvis turės daugiau naudos nei šokoladukas.

Labai linkėčiau, kad nustotume išbraukti dideles grupes naudingų maisto produktų ir pradėtume labiau įsiskaityti į rekomendacijas. Tiesa, kad žuvis gali turėti gyvsidabrio, dėl šios priežasties nerekomenduojama dažniau nei kartą per savaitę valgyti tuno. Tačiau kitos žuvys – lašiša, skumbrė, sardinės, upėtakis – turėtų reguliariai būti mūsų racione. Žuvyje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių, kurios naudingos uždegimui mažinti, reikalingos nervų sistemai ir odos sveikatai palaikyti.

Rekomenduočiau dažniau įtraukti žuvies į racioną, o jei leidžia galimybės – rinktis laukinę ir pirktą iš ūkininkų, tačiau ir nelaisvėje auganti žuvis turės daugiau naudos nei šokoladukas.