Kristina Radžiukynaitė-KaYra: „Kai labai jaudinuosi, įsivaizduoju, kad esu Lady Gaga“

Trumpa dosjė

Gimimo data. 1992 09 18.

Zodiako ženklas. Mergelė.

Mėgstamiausia spalva. Geltona.

Svajonių šalis. Lietuva arba Portugalija.

Geriausia perskaityta knyga. Antoine‘o de Saint-Exupéry „Mažasis Princas“.

Tabu. Melavimas.

Žaviausia epocha. Dabar.

Geriausias draugas. Niekaip neišskirčiau vieno.

Naminis gyvūnas. Mano šuo Bachas.

Autoritetas. Mama.

Kasdienis ritualas. Padrybsoti lovoje bent pusvalandį.

Baimė. Vėmimas.

Mėgstamiausias metų laikas. Vasara.

Erzinanti žmogaus savybė. Veidmainystė.

Kodėl ryžotės dalyvauti šokių projekte? 

Todėl, kad neturiu ką prarasti. Paskutiniu laikotarpiu stengiuosi maksimaliai išnaudoti gyvenimo siūlomas galimybes ir pramogas. Sakau „pramogas“, nes man per daug patinka šokti ir daryti tai, ką darau, kad tai virstų darbu. Žinoma, dirbti tenka, ir nemažai, kartais net iki kraujo, bet aš maksimalistė ir, jeigu myliu savo veiklą, atsiduodu jai šimtu procentų ir su malonumu. Kai sulaukiau pasiūlymo dalyvauti, sutikau nedvejodama, nes šokiai visada buvo mano slapta aistra ir svajonė.

Šokiai reikalauja ne tik klausos, lankstumo, pusiausvyros, bet ir fizinės ištvermės. Ar esate tam pasiruošusi?

Tai turbūt ir bus mano didžiausias iššūkis. Niekada nebuvau labai sportiška. Dar mokyklos laikais buvau tas vaikas, kuris nuo kamuolio bėgioja, užuot jį gaudydamas. Prie šokio minimaliai prisiliesti yra tekę studijų metais, kai mokiausi miuziklo aktorės specialybės ir dainavau keliuose miuzikluose. Kažkada pradinėse klasėse mama mane užrašė kaip tik į pramoginius šokius, bet tai netruko ilgai, o aš jau nelabai ir pamenu tos patirties. Bet kažkur giliai širdyje visada norėjau išmokti šokti, todėl džiaugiuosi, gavusi tokį šansą. 

Prieš pradedant repetuoti, naiviai tikėjausi, kad man seksis neblogai, nes esu gana lengva ir liekna. Pasirodo, tai nieko nereiškia... Daug svarbiau yra jausti kūną, tvirtai stovėti ant kojų ir turėti daug fizinės ištvermės. 

Esate ne tik dainininkė, bet ir aktorė. Kuo panašios ir kuo skiriasi šios veiklos? 

Na, abi specialybės reikalauja nemažai nervų ląstelių (juokiasi)! Tai tikrai galiu pasakyti. O, kalbant rimtai, manau, kad bet koks buvimas scenoje, prieš auditoriją turi panašumų. Aišku, kartais net plojimai skiriasi, dažnai ir žiūrovai teatre kitokie nei koncerte: teatre viskas kažkaip tarsi arčiau, o koncertuose klausytojai taip stipriai neįtraukiami. Pastaruosius žmonės dažniausiai renkasi norėdami pramogos, geros nuotaikos, pasilinksminti, o spektakliuose jaučiu, kad žiūrovai ateina pagyventi tas kelias valandas su aktoriumi, vaidina kartu mintyse. 

Kad ir kaip būtų, vienos veiklos pasirinkti negalėčiau. Aktoriaus specialybė išties praverčia koncertuojant, pasirodant įvairiuose renginiuose ir dalyvaujant avantiūrose. Kai laimėjau „Muzikinę kaukę“, pagalvojau, kad esu dėkinga gyvenimui, jog gavau abiejų amatų pagrindus, savo viduje atrandu vis daugiau spalvų ir personažų su kiekviena diena.

Ar esate socialiai atsakinga? Kaip prisidedate prie visuomenės gerovės?

Aš esu už tai, kad gerais darbais nebūtų manipuliuojama ir giriamasi. Manau, tai, kas nuoširdu, yra daroma tyliai. Žinoma, aš aukoju, dovanoju ir stengiuosi padėti silpnesniems. Man sunku praeiti pro išmaldos prašantį žmogų arba net gatvės muzikantą nepaaukojus, net jei ir pačios kišenėje švilpia vėjai. Tik nemanau, kad būtina viską filmuoti ir tai demonstruoti. Raginti visuomenę reikia, bet nuoširdžiu pavyzdžiu. 

Neseniai girdėjau apie mažą berniuką, kuris visas savo santaupas paaukojo gyvūnams. Jam nereikėjo tuo girtis ar kur nors skelbtis, nes darė tai iš didelės ir geros širdies, o tuo nesižavėti neįmanoma. Kalbant apie gyvūnus, visiška mano silpnybė yra šunys ir kiti gyvūnėliai. Svajoju kada nors įkurti savo organizaciją ar bent gyvūnų globos namus.

Ar niekada negalvojote mesti kitų veiklų ir dirbti visu etatu, pavyzdžiui, instagrame?

Socialiniuose tinkluose stengiuosi praleisti kuo mažiau laiko. Juos naudoju kaip priemonę susisiekti su gerbėjais ir draugais, pasidalyti informacija apie projektus, koncertus, kitas veiklas. Ir man to sočiai užtenka. Nemanau, kad esu gera verslininkė, todėl per daug ir nelendu ne į savo daržą. 

Aš menininkė, todėl mieliau dalijuosi kūryba. Dažnai pati suprantu, kad skiriu tam per mažai laiko, bet man tiesiog norisi pasimėgauti akimirka, todėl pamirštu kažką nufilmuoti ar nufotografuoti. Kita vertus – prisiminimai juk lieka galvoje.

Ką manote apie socialiniuose tinkluose demonstruojamą tobulą grožį? 

Aš tikrai negaliu patarinėti arba konsultuoti grožio procedūrų klausimais, nes pati tam skiriu tikrai per mažai laiko. Mano būtiniausios procedūros yra nusiprausti, išsivalyti dantis ir nusivalyti makiažą (šypsosi). Manau, kad svarbiausia yra higiena ir sveikata. 

Man nelabai patinka, kiek dėmesio dabar skiriama įvairioms cheminėms priemonėms, dekoratyvinei kosmetikai ir plastinės chirurgijos procedūroms. Galvoju, kad pirmiausia reikia sveikai maitintis, gerti daug vandens, gerai išsimiegoti ir vartoti tinkamus vitaminus, mikroelementus. Tada ir oda spindi, ir plaukai atsigauna. 

Žinoma, pati kartais apsilankau pas kosmetologę, nueinu į masažą, ir, kas be ko, – manikiūras, plaukų dažymas (kirpimas) jau yra klasika. Svarbiausia – mylėti save, o ne savo „tobulą“ versiją. Gal kartais geriau tuos pinigus sumokėti psichologui, padėsiančiam mokytis meilės sau ir pasitikėjimo savimi, nei bandyti susikrauti ant savęs viso pasaulio priemones.

Ir muzikos padangėje, ir filmų (serialų) industrijoje Lietuvoje – milžiniška konkurencija. Kaip su tuo tvarkotės?

Visiškai niekaip. Tiesiog atsiriboju nuo bet kokių minčių apie tai. Stengiuosi viską suvokti kaip elementarią realybę. Šiandien tu geriausias, rytoj atsiras dar geresnis. Šiandien gavai pagrindinį vaidmenį, rytoj negausi jokio. Toks gyvenimas. 

Žinau, kad niekada nebūsiu geriausia, talentingiausia arba gražiausia, nes visada bus geresnių. Tai suvokdama, dar labiau vertinu bet kokią galimybę. O už talentingus kolegas dažnai pasidžiaugiu, juk jie tokie pat žmonės – su savo svajonėmis, dirbantys ne ką lengviau. Vietos po saule užteks visiems.

Kaip puoselėjate savo vidinį grožį?

Pirmiausia bendraudama su savo šeima ir draugais. Džiaugiuosi, kad aplink mane tiek talentingų, protingų ir autoritetingų žmonių, iš kurių galiu semtis išminties. Be abejo, skaitau. Deja, paskutiniu metu tam lieka nedaug laiko. Anksčiau buvau knygų graužikė. 

Mėgstu įvairią dokumentiką, kultūrinu save koncertais, spektakliais, kelionėmis, kai tik turiu galimybių. Norėčiau tam skirti dar daugiau laiko, bet, manau, dalyvavimas įvairiuose projektuose savotiškai irgi augina tą vidinį grožį, išmoko kantrybės, tolerancijos ir įvairių disciplinų, todėl tikrai nesijaučiu bukėjanti, o vertybės kažkaip visada buvo savo vietoje ir per daug nesikeičia.

Ar tobulindamasi pasikliaunate gyvenimo būdo vadovais, laimės guru? 

Aš tikiu ne laimės guru, bet pačiu tikėjimu. Manau, kad žmogaus proto galia yra toks stiprus dalykas, jog, kažkuo stipriai įtikėję, galime nuversti kalnus. Aš jokiais guru ir treneriais nesidomiu, nes pati jaučiuosi pakankamai stipri. Jokia paskaita, knyga nepakeis gyvenimo, jeigu pats nieko nedarysi ir tik lauksi, kol įvyks stebuklas.

Ar turite kokių ritualų, prietarų, kurių laikotės prieš eidama į sceną? 

Jeigu labai jaudinuosi ir sunku sau įkvėpti drąsos, įsivaizduoju, kad esu Lady Gaga. Žinau, kad tai skamba gan juokingai, bet mane tai labai veikia ir iš karto į sceną žengiu kaip bebaimė diva. 

Pasidariau pirmąją tatuiruotę – užsirašiau senelio citatą „viskas bus gerai“. Šiuos žodžius jis man kartoja visada, kai nervinuosi prieš pasirodymus arba ko nors bijau. Manau, kad, pažiūrėjus sau į riešą, kiekvieną kartą širdyje bus ramiau (šypteli).

Apie ką svajojate?

Apie labai žmogiškus dalykus. Vidinę ramybę, harmoniją, nuosavą šiltnamį, penkis šunis ir besiganančią alpaką. Visada buvau gamtos vaikas, be proto myliu gyvūnus ir tikiu, kad kažkada tikrai išpildysiu šias savo svajones. O dabar dažniau svajonės sukasi apie sceną, pasiekimus, pavyzdžiui, dabar svajoju kuo puikiau pasirodyti projekte „Šok su žvaigžde“ ir išleisti savo muzikinį albumą.

Ar esate tikintis žmogus? Kuo tikite? 

Aš tikiu labai daug dalykų. Tikiu likimu, tikiu meile, tikiu protu, tikiu pačiu tikėjimu ir savimi. Manau, kad tai žmogaus varomoji galia ir jos nevalia paleisti. Be tikėjimo aš būčiau žmogus be svajonių, o man tai atrodo baugu. Tie, kas svajoja, tiki, o tie, kas tiki, vienaip ar kitaip atranda savo laimę.