Maisto pramonėje turėtų nelikti GMO
JAV mokslininkas, žurnalistas ir dokumentinių filmų režisierius Jeffrey Smithas yra aršiausias pasaulyje kovotojas prieš GMO naudojimą maiste. Tarptautiniu mastu įvertinto dokumentinio filmo „Genetikos ruletė – žaidimas mūsų gyvenimais“ autorius važinėja po pasaulį ir pasakoja žmonėms apie genetiškai modifikuotų organizmų, moko, kaip išvengti tokių produktų.
GMO gimtinė yra JAV. Pirmieji augalai su pakeistais genais buvo 1994 m. užauginti pomidorai. Jie ilgai atrodė švieži, tačiau buvo prasto skonio, todėl populiarumo nesulaukė.
Po dvejų metų Amerikos rinkoje pasirodė genetiškai modifikuotos sojos ir kukurūzai – jie vadinami GMO amerikiečių mityboje pradžia.
„Keisti maistinių augalų genetiką buvo sumanyta norint gauti didesnį derlių, auginti javus, vaisius ir daržoves, kurie būtų atsparūs kenkėjams, ligoms, bei chemikalams (herbicidams bei insekticidams). Deja, visos toksinės medžiagos lieka augale.
„Keisti maistinių augalų genetiką buvo sumanyta norint gauti didesnį derlių, auginti javus, vaisius ir daržoves, kurie būtų atsparūs kenkėjams, ligoms, bei chemikalams (herbicidams bei insekticidams). Deja, visos toksinės medžiagos lieka augale.
Dėl to ne tik skausmingai gaišta juo mintantys vabzdžiai, bet ir trinka gyvulių bei žmonių sveikata. Tyrimais nustatyta, kad didelės dozės tokio maisto gali pakenkti žmogaus ir gyvūnų ląstelių struktūrą ir sukelti imunines reakcijas“, – sako J. Smithas.
Tyrimų vis daugėja
Amerikiečių žurnalistas ir knygų autorius pasakoja, kad tyrimų, įrodančių GMO žalą, vis daugiau, tačiau apie juos nekalbama labai garsiai. J. Smithas tvirtina, kad daugelis mokslinių tyrimų, įrodančių GMO žalą sveikatai ir aplinkai yra diskredituojami, mokslininkai negauna finansavimo, jiems grasinama ir t. t. „Dauguma pagrindinių prielaidų, kuriomis remiantis įrodinėjamas genetiškai modifikuotų organizmų saugumas, yra išaiškintos neteisingai arba apskritai nepatikrintos. GMO pramonės atstovai, užuot grindę savo veiklą mokslu, toliau skleidžia dezinformaciją ir ignoruoja šalutinį poveikį, kurį sukelia tokie produktai, – kalba pašnekovas. – Neseniai atliktas tyrimas patvirtino, kad itin mažos dozės herbicido „Roundup“ sukėlė kepenų ligas žiurkėms, nors suvartoto chemikalo kiekis vienam gyvūnui buvo 75 tūkst. kartų mažesnis už leidžiamą Europos Sąjungoje.
Išsami genetiškai modifikuotų kukurūzų analizė parodė, kad daugiau nei 200 baltymų ir metabolitų, palyginus su natūraliais tos pačios veislės kukurūzais, skiriasi. Šie pakitimai įvyksta dėl genetinės modifikacijos. Tarp pokyčių, kurie mokslininkams kelia susirūpinimą, yra ir padidėjęs putrescino ir kadaverino kiekis. Šios medžiagos slopina augalų puvimo kvapą, tačiau gali sukelti alergiją ir net vėžį. Išsamesni tyrimai su graužikais rodo, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų vartojimas kenkia visam žarnynui.
Pagrindinė „Roundup“ veiklioji medžiaga yra glifosatas. Pasaulio sveikatos organizacijos komitetas glifosatą įvardija, kaip kancerogeną. Daugybėje valstybių ši cheminė medžiaga buvo uždrausta, o tokių chemikalų gamintoja „Monsanto“ buvo paduota į teismą žmonių, kuriems buvo diagnozuotos vėžinės ligos.“
Žala aplinkai
J. Smithas atskleidžia, kad dar 2009 m. Amerikos aplinkos medicinos akademijos atliktas gyvūnų pašarų tyrimas parodė, kad GMO kenkia reprodukcinei ir imuninei gyvūnų sistemai. „Vėliau GMO sukeliamų problemų sąrašas dar išplėstas, nes nustatyti hormonų pusiausvyros sutrikimai, kepenų ligos, ankstyvos mirties atvejai, navikai ir apsigimimai.
Didėjant GMO ir ant jų purškiamų „Roundup“ herbicidų kiekiams, daugėja ir minėtų sutrikimų atvejų. Pastebima reikšminga žala dirvožemiui, vabzdžiams, jūrų ekosistemoms, drugeliams ir bitėms, – vardina amerikietis. – Laimė, vis daugiau žmonių tiek Amerikoje, tiek Europoje realiai suvokia GMO daromą žalą ir ieško produktų be jų. Beveik visos ekologiškų produktų gamybos įmonės iš savo gaminių GMO pašalino. Vis daugiau tradicinių maisto produktų gamintojų seka šiuo pavyzdžiu. Tikimės, kad ši tendencija didės ir GMO bus eliminuoti iš beveik visų JAV maisto produktų. Genetiškai modifikuotų organizmų atsisakė ir kelios gyvulių pašarų gamybos kompanijos.“
GMO išvengti nelengva
Pagal Europos sąjungos direktyvas, visi produktai, kurių sudėtyje yra bent 0.9 proc. GMO, privalo būti ženklinami. „Daugelis maisto produktų gamintojai tokių ingredientų atsako. Tačiau būna ir paslėptų GMO. Deja, nėra jokios institucijos, kuri tai tikrintų. Europos sąjungos įstatymuose nereglamentuojama, kad būtina specialiu ženklu pažymėti gyvūninius produktus, jeigu gyvūnai buvo šeriami pašarais su GMO. Deja, jei gyvulys mito GMO, su gyvūniniais produktais jų gauna ir žmogus. Šiuo metu daugiau nei pusėje parduodamos mėsos, pieno ir kiaušinių yra GMO.
JAV situacija dar blogesnė, nes 90 proc. sojų, kukurūzų, cukrinių runkelių, rapsų, medvilnės yra genetiškai modifikuota. Jei JAV perkate maisto produktą ir ant etiketės nėra užrašo „Organic“ ar „Non-GMO“, o į sudėtį įeina sojos, kukurūzai, medvilnė, rapsai ar cukrus, jame tikrai bus genetiškai modifikuotų organizmų, – tikina J. Smithas. – Devyni iš dešimties perdirbtų maisto produktų, pagamintų JAV, yra su GMO. Vienintelis užtikrintas būdas išvengti šių organizmų – vartoti ekologiškus produktus.
Laimė, kuo daugiau žmonės sužino apie maisto pramonėje taikomas technologijas, tuo labiau rūpinasi savo ir artimųjų sveikata bei aplinka. JAV dauguma žmonių mano, kad GMO yra nesaugūs. Tikimės, kad toks vartotojų požiūris išplis visame pasaulyje.“
Sukrečianti dokumentika
J. Smitho dokumentinę filmą „Genetikos ruletė – žaidimas mūsų gyvenimais“ internete peržiūrėjo milijonai žmonių, o JAV televizijos jį transliavo net 300 kartų. Filme atskleidžiama, kad GMO neišsprendė skalsesnio derliaus problemos. Dar blogiau – lėmė daugybę sveikatos problemų, padarė didelę žalą aplinkai.
GMO neišsprendė skalsesnio derliaus problemos. Dar blogiau – lėmė daugybę sveikatos problemų, padarė didelę žalą aplinkai.
Šiuo metu su prodiusere Amy Hart kuriame filmą „Slapti ingredientai“. Ši juosta apie sunkiomis ligomis sirgusius žmones, kurie pasveiko atsisakę GMO. Pradėję maitintis ekologišku miastu, jie sutaupė tūkstančius dolerių, kuriuos būtų išleidę gydymui.
Šeimoje, vis dar gyjančioje nuo sunkių ligų, du iš trijų autistų vaikų jau nebeturi šio sutrikimo, o trečiasis taip patobulėjo, kad pradėjo lankyti įprastą mokyklą. Užfiksavome, kad sveikatos problemų atsikrato net nevaisingi žmonės. Klinikoje buvo gydomos net 77 atžalų negalinčios susilaukti poros. Taikėme chiropraktiką ir skatinome vartoti tik ekologišką maistą. Visi pacientai susilaukė vaikų!
Žmonės sveiko nuo vėžio, atsikratė odos problemų, depresijos, alergijų, auglių ir kitų ligų pakeitę mitybą. Filme gydytojai patvirtina akivaizdžiai pagerėjusią žmonių sveikatos būklę, o mokslininkai paaiškina, kad GMO ir „Roundup“ gali būti visų tų sutrikimų priežastimi“, – atskleidžia amerikietis.
Būtina dalintis informacija
J. Smithas nepatogia tiesa dalinasi nesiekdamas asmeninės naudos. „Šviečiame visuomenę, politikus, žurnalistus, žemdirbius ir sveikatos apsaugos darbuotojus apie tai, kokius pavojus kelia GMO. Atskleidžiame ir viešai paskelbiame informaciją, kurią turi, bet slepia GMO naudojančios įmonės. Pristatome, kokia yra GMO žala, klabame apie tai, kaip bandoma nutildyti nepriklausomus mokslininkus bei dezinformuoti visuomenę ir politikus.
Džiaugiuosi, kad mūsų pastangos yra vaisingos. Kai pradėjome vykdyti veiklą, nedaug žmonių žinojo, kas tie GMO. Mes sistemingai švietėme JAV visuomenę, žiniasklaidą ir medikus. Dabar jau tūkstančiai gydytojų savo pacientams sudaro tinkamos mitybos planus. Daugiau nei 150 milijonų žmonių supranta, kad GMO yra nesaugūs.
Mano paskutinis filmas „Genetikos ruletė – žaidimas mūsų gyvenimais“ buvo išverstas į daugybę kalbų ir parodytas įvairiose šalyse. Labai norėčiau, kad jis būtų parodytas ir Lietuvoje. Jis tikrai gali pakeisti gyvenimą. Prieš filmą paprašėme žiūrovų įvertinti savo budrumą renkantis produktus be GMO. To paties paklausėme ir po filmo – kiekvieną kartą džiaugiamės, nes žmones pasiryžta atidžiau rinktis maistą ir saugoti savo sveikatą bei aplinką.“