Marija Palaikytė: su kokiais itin madingais dalykais šiemet reikia atsisveikinti?

Trumpa dosjė

• Mėgstamiausia spalva. Juodos ir ryškių spalvų deriniai.
• Akių spalva. Tamsiai ruda.
• Zodiako ženklas. Vėžys.
• Žaviausia epocha. Laukiu ypač žavingos ateities ir nuoširdžiai žaviuosi praeitimi.
• Prietaras. Kai tenka sugrįžti į namus kažką pamiršus – prieš išeinant pažiūrėti į veidrodį.
• Koks gyvūnas būčiau. Banginis. Mane labai intriguoja dar sąlyginai labai mažai pažintas vandenų pasaulis.
• Naminis gyvūnas. Visada norėjau turėti dekoratyvinį paršelį.
• Erzinanti žmogaus charakterio savybė. Nepamatuota saviplaka ir egoizmas.
• Ko taip ir neišmokau. Jeigu dar neišmokau kažko, ko labai norėčiau, tai išmoksiu. 
• Ką darau, kai viskas nusibosta. Nevaržomai svajoju.

Kodėl madai skiriate tokią didelę gyvenimo dalį?

Mada yra nepaprastai žavingas fenomenas, jei tik į ją pažvelgiame plačiau. Tiesą pasakius, praktiškai neįmanoma nesidomėti mada, nes tai yra gerokai daugiau nei tik drabužiai – ji neišvengiama visų mūsų kasdienybės dalis. Visa mus supanti materiali aplinka yra mados paveiktas rezultatas: ne tik tai, kaip atrodome, bet ir tai, ką valgome, kaip ir kur leidžiame laisvalaikį, kokią transporto priemonę pasirenkame, kur norime ilsėtis, o kur pramogauti, kaip rengiamės ir ko rengtis jokiu būdu nenorime.

Visi mūsų kasdieniai pasirinkimai yra sąmoningai arba nesąmoningai susiję su tuo, kas mūsų aplinkoje vertinama pozityviai – yra madinga. Iš tiesų įdomu, kad žmonės instinktyviai nori tuo pačiu metu būti ir saviti, ir pripažinti aplinkinių, o mada gali suteikti abi galimybes. 

Kada susidomėjote mada?

Labai gerai prisimenu pirmą tikrą drabužių apsipirkimą su mama. Kai pati save veidrodyje pamačiau jau nebe kaip vaiką, o kaip paauglę. Tąkart užplūdęs pasitikėjimo savimi jausmas yra nepamirštamas. Taip prasidėjo savojo stiliaus paieškos, kur visada norėjau išsiskirti. Tačiau tik per kultūros istorijos ir antropologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete atradau, kad išorės reikšmę žmonių savivertei, o ir tarpusavio supratimui galima tyrinėti giliau.

Pavyzdžiui, net moksliškai įrodyta, kad nori nenori apie 60 proc. pirmo įspūdžio sudaro išorė, tuomet – 30 proc. balso tembras, manieros ir tik 7 proc. turinys. Čia tik smulkmena, kai pamatome, kad mada gali būti laikmečio atspindys, meno sritis ar paprasčiausiai kiekvieno iš mūsų savęs interpretacijos įrankis. 

Ar stiliui sukurti užtenka pojūčio, ar reikia ir žinių?

Pati tikiu išsilavinimu, tikra patirtimi, o Lietuvoje požiūris į madą atrodė labai siauras, tad toliau gilinti profesinių žinių persikėliau į Florenciją – ten baigiau mados tendencijų prognozavimo magistro studijas tarptautiniame prestižiniame institute „Polimoda“.

Studijos buvo nepamirštama patirtis: galimybė semtis žinių iš tarptautinių ekspertų, gyvenimas pačioje itališkosios mados širdyje ir įveikti vieni didžiausių iššūkių pačiai prieš save. Vėliau sekė net aštuoneri metai gyvenimo bei darbo tarp Florencijos ir Vilniaus, 16 sezonų darbo „Pitti Uomo“ vyrų mados savaitėse Florencijoje, tarptautinis bendradarbiavimas su „Polimoda“, Vyrų mados savaitės organizavimas Vilniuje su šou Lietuvoje rengiančiais svečiais iš Italijos ir kitų šalių. Mada tapo mano aistra, darbu ir tiesiog gyvenimo būdu.

Ar esate aplankiusi visas pasaulio mados sostines?

Be abejo, esu buvusi daugybėje mados sostinių: Milanas, Florencija, Londonas, Paryžius, Kopenhaga... Seniau mados sostinėmis vadinome miestus, kuriuose vyksta įtakingiausios mados savaitės, o dabar gyvename ypatingų pokyčių laikotarpiu, pasikeitė požiūris ir į mados sostines.

Pasauliui vis labiau keliantis į virtualią erdvę ir globaliajai COVID-19 pandemijai dar labiau paspartinus šiuos procesus, sakyčiau, kad mados sostinės yra nebesusijusios su mados savaitėmis. Mados renginiai ir pristatymai pamažu atranda vieną didelę „virtualią mados sostinę“, o realiomis mados sostinėmis tampa miestai, galintys pasigirti drąsiausia gatvės mada, ir šalys, kurios daugiausia stengiasi dėl to, kad mados industrija taptų vis sąmoningesnė, skaidresnė, tvaresnė. 

Ar lietuviai pakankamai stilingi, užtektinai domisi mada?

Mada Lietuvoje tampa vis madingesnė. Sąvokos, kurios dar prieš keletą metų atrodė svetimos, dabar jau sėkmingai vartojamos šnekamojoje kalboje. Mokomės greitai ir, kaip visada, esame pilni ambicijų būti geriausi. Apsidairykime miestų gatvėse – žmonės atrodo puikiai. Pastaraisiais dešimtmečiais dauguma ne tik girdėjo, bet ir keliaudami įsitikino, koks įvairus yra pasaulis ir kokie stilingi gali būti žmonės be progos – tiesiog kasdien. 

Džiugu matyti, kad moterys vis daugiau eksperimentuoja, vyrai darosi vis dėmesingesni savo aprangai, o jaunoji karta įvaizdžiu visai neatsilieka nuo bendraamžių kituose stilinguose miestuose. 

Ar jau galime pasidžiaugti, kad ir vyrai skiria dėmesio įvaizdžiui?

Mėgstu sakyti, kad geriausia mano profesinė prognozė buvo pasirinkimas darbe ypatingą dėmesį skirti būtent vyriškai estetikai. Grįžus iš Florencijos gyventi į Lietuvą kaip tik vyrų mada ir apskritai požiūris į vyrišką estetiką buvo akivaizdžiausia Lietuvos atskirtis nuo kitų Vakarų valstybių.

Mes vis dar vaduojamės iš daugybės stereotipų, dešimtmečiais kausčiusių vyriškos išvaizdos galimybes, bet viskas keičiasi. Vyriška mada tampa vis aktualesnė ne tik tarp išskirtinių stilingųjų, bet ir medijose. Pati dirbu televizijoje – rengiu laidų vedėjus, matau, kaip visi yra išsiilgę stilingų vyrų. Mano akimis, vyriška estetika išgyvena renesansą ne tik pasaulyje, bet ir sėkmingai beldžiasi į Lietuvą. Džiaugiuosi, kad savo darbu galėjau prisidėti prie šių pokyčių.

Ar daug laiko praleidžiate skaitydama įtakingiausius mados žurnalus, žiūrėdama mados šou?

Žinoma, mada yra ir mano aistra, ir gyvenimo būdas, ir laisvalaikis, ir darbas. Visada stebiu gausybę mados šou: man tai ne tik naujausių tendencijų pristatymai – tai daugiadisciplinė meno forma, siejanti scenografiją, choreografiją, muziką, vaizdo ir specialiųjų efektų galimybes, o galiausiai nepaprastai įdomu stebėti, kaip keičiasi požiūris į kūno standartus. Seku tarptautinių žurnalų naujienas, tačiau esminius dalykus apie madą sužinau tikrai ne tik iš leidinių. Kasdienybės aktualijos formuoja mūsų požiūrį į prioritetus, save, kitus, priimtinus ir nepriimtinus reiškinius, estetiką ir tai, kas tam tikru metu laikoma grožiu. 

Ką dar mėgstate žiūrėti, kai leidžiate laiką prie ekranų?

Esu didelė filmų mylėtoja. Patikusius galiu žiūrėti dar ir dar kartą, kaskart atrasdama kažką nauja. Be to, mane išties intriguoja senovės civilizacijų paslaptys, istorinių asmenybių biografijos.

Ar drabužių kiekis yra susijęs su gebėjimu stilingai rengtis?

Stilius ir kiekybė neturi nieko bendro. Būtent dėl to mane vargina perteklinė mados influencerių vartojimo kultūra. Esmė yra ne tai, kiek ir ko turime, bet ką su visu tuo veikiame. Kartą skaičiau apie vieną sąmoningo vartojimo ir sąmoningos gyvensenos iniciatyvą pavadinimu „kalno testas“. Iniciatorius vaikinas gyvena taip, kad visi jo mados pirkiniai turi tilpti į kuprinę, su kuria jis turi galėti užbėgti į kalną.

Ši istorija privertė susimąstyti, kad aš, sudėjusi visus savo turimus drabužius bei aksesuarus į kokį nors konteinerį, jo turbūt net nepajudinčiau iš vietos. Žavinga iniciatyva, bet tikrai ne kiekvienam. Vartojimas pats savaime nėra blogis, svarbiausia, kad pasirinkimai būtų sąmoningi. 

Kas yra didžiausia jūsų silpnybė, kalbant apie drabužius, avalynę aksesuarus?

Tikrai jaučiu silpnybę batams, rankinėms, išraiškingiems diržams, masyviems papuošalams ir ypač – vintažiniams atradimams. 

Kas yra asmeninis stilius? 

Asmeninis stilius yra individuali visuma. Neabejoju, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės, kūno formų ar kokių nors kitų grožio standartų, gali būti stilingi. Tik tikrai ne visi privalo būti mados entuziastais. Manau, kad visiems būtų verta atsirinkti tai, kas juos verčia jaustis geriausia savo pačių versija. Tam reikia suformuoti drabužinę, kuria būtų paprasta naudotis. Kai kuriuos žmones šis procesas įkvepia pamilti madą ir jie pradeda ieškoti išraiškingesnių stiliaus sprendimų, ima mėgautis mados žaidimais, o kiti tiesiog mėgaujasi teisinga apranga ir nepretenduoja į stilinguosius. Manau, kad labai verta pasitelkti madą savo naudai, užuot slėpusis bedvasių drabužių spintoje.

Aš madą matau kaip meną, kai visų pirma kūrėjas yra dizaineris, o vėliau kūrėju tampame kiekvienas iš mūsų – nes mūsų kasdieniai deriniai yra ne kas kita, o mados tendencijų interpretacijos. Tad mada nėra tuštybė, jeigu mes patys jos tokia nepaverčiame. 

Su kokiais dalykais metas atsisveikinti?

Nemadinga tampa visa tai, kas buvo ypač madinga pastaruosius keletą metų. Pavyzdžiui, milžiniškus sportbačius keičia mažesni klasikiniai batų modeliai, aptemptus drabužius – laisvesni siluetai; dviratininko šortus – plačios kelnės; neoninius atspalvius – pasteliniai tonai ir natūralios spalvos; kojinių tipo batai su batais virš kelių irgi lieka praeityje; tik prisiminimuose bus ir visai nefunkcionalios dekoratyvinės mikrorankinės, kurios kelerius metus buvo matomos ant podiumų. Dabar svarbiausia yra praktiškumas.