Jeigu pediatrijos profesorius tvirtina, kad teiginys „Turėtumėte kasdien išgerti 8 stiklines vandens!“ – sveikatos mitas, gal vertėtų pasidomėti jo argumentais?
Profesorius Aaronas E. Carroll dirba Indianos universiteto medicinos mokykloje, vienoje iš seniausių ir didžiausių JAV, kuri turi savo tyrimų centrą, ir vadovauja jo Sveikatos politikos ir profesionalumo tyrimų departamentui. Jo mintis apie vandens vartojimą paskelbė „The New York Times“ portalas.
„Nėra mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų būtinybę išgerti 8 stiklines vandens per dieną“, – teigia Aaronas E. Carrollas. Pasak jo, nuolatinės publikacijos žiniasklaidoje apie dehidratacijos pavojų skatina baimę, kad šitiek vandens nevartojantys suaugusieji ir vaikai vaikšto „išsausėję“, ir kad dehidratacija kone pasiekė epidemijos mastą. „2007-aisiais kartu su grupe kolegų paskelbėme straipsnį apie įvairius sveikatos mitus, tarp jų – apie „aštuonių vandens stiklinių“ mitą. Po dvejų metų išleidome knygą apie juos. Tikėjausi, kad mūsų samprotavimai padės žmonėms atsikratyti jiems įpiršto nerimo. Deja, aš klydau“, – apgailestauja profesorius.
Jis nurodo, kad mito pradžia greičiausia tapo 1945-aisiais JAV maisto ir mitybos valdybos rekomendacija kasdien suvartoti vidutiniškai 2,5 litro vandens (po 1 mililitrą kiekvienai iš maisto gaunamai kalorijai). „Tačiau tolesnis tos rekomendacijos sakinys: „Didžioji dalis šio kiekio yra paruoštame maiste“ ignoruojama“, – atkreipia dėmesį Aaronas E. Carrollas.
Prie šio mito atsiradimo taip pat galėjo prisidėti garsus JAV mitybos specialistas Frederickas J. Stare (1910–2002), kuris kartą be išsamesnių paaiškinimų patarė per 24 valandas išgerti 6–8 stiklines skysčio „kavos, arbatos, pieno, gaivinamųjų gėrimų, alaus ir t. t. pavidalu“. Juk išties, atkreipia dėmesį profesorius, vandens yra vaisiuose, daržovėse, sultyse, aluje, arbatoje, kavoje... „Tyrimai rodo, jog teiginys, kad kava didina organizmo dehidrataciją, – taip pat netiesa. Turiu galvoje saikingą jos vartojimą.“
Kūnas duoda signalą atsigerti gerokai prieš tai, kai išties prasideda dehidratacija.
Anot Aarono E. Carrollo, vanduo – geriausias pasirinkimas, kai kalbama apie organizmo aprūpinimą skysčiais, tačiau tikrai – ne vienintelis. „Ir nesijaudinkite, kad niekada nejaučiate troškulio. Tai visiškai nereiškia, kad jūsų kūne vyksta dehidratacijos procesas, bet jūs to nežinote. Kaip rodo tyrimai, kūnas duoda signalą atsigerti gerokai prieš tai, kai išties prasideda dehidratacija.“
Įdomu, kad profesorius neigia „aštuonių vandens stiklinių“ būtinybę kalbant apie odos ir inkstų sveikatą. Jo argumentas – tas pat: „Moksliškai neįrodyta.“ Nerasta moksliškai pagrįstų įrodymų, jog, jei sveikas žmogus geria daug vandens, jo oda atrodo sveikesnė ir mažiau raukšlėta.
Tikrą dehidrataciją gali prišaukti, pavyzdžiui, liga, didelis prakaitavimas, susijęs su aktyviu sportavimu ar kita priežastimi.
Nerasta moksliškai pagrįstų įrodymų, kad sveiko žmogaus inkstai funkcionuoja geriau, jei jis geria daug vandens. Išimtis – žmonės, kurie praeityje turėjo inkstų akmenų: kai jie padidina skysčių suvartojimą prevenciškai, akmenų atsinaujinimo rizika mažėja. Profesorius pabrėžia, jog tikrą dehidrataciją gali prišaukti, pavyzdžiui, liga, didelis prakaitavimas, susijęs su aktyviu sportavimu ar kita priežastimi, tačiau paprastai ją lydi tam tikri aiškūs požymiai.
Aarono E. Carrollo išvada tokia: suvartojamo skysčio kiekis negali būti vienodas visiems. Jis priklauso nuo to, ką žmogus valgo, ką veikia, kokioje klimatinėje juostoje gyvena, koks jo ūgis ir svoris (didesniems reikia daugiau skysčių)...