(Ne)pagiriamasis žodis žuviai

Daugeliui mūsų labai patinka įvairių rūšių žuvis. Tad nenuostabu, kad šis produktas dominuoja mūsų racione. Puikiai žinome, jog žuvis labai sveika, tačiau ar ji gali būti žalinga esant tam tikroms aplinkybėms? Tad pasidomėkime plačiau, kokios naudos galime tikėtis ir koks pavojus gali slypėti mus mėgaujantis žuvimi ir jos produktais.

Kodėl žuvis naudinga?

Beveik visose žuvyse, tiek jūrų, tiek upių, yra daug žmogaus organizmui naudingų elementų. Pavyzdžiui, jau nuo mokyklos laikų visi puikiai pamename, kad žuvyje gausu fosforo. Nė neabejojame, kad girdėjote ir apie omega-3, ir omega-6 – riebalų rūgštis, kurių netrūksta riebiose žuvyse, tarkime, lašišose, skumbrėse, upėtakiuose. Visi šie paminėtieji elementai ypač naudingi mūsų organizmui ir sveikam gyvenimui.

Dėl turtingos sudėties žuvyje gausu naudingų savybių. Pavyzdžiui, jei žmogus reguliariai mėgaujasi šiuo produktu:

• sumažėja cholesterolio koncentracija jo kraujyje;
• sustiprėja širdies raumuo ir kraujagyslės;
• smegenų veikla tampa gerokai efektyvesnė;
• pagerėja bendra organizmo būklė;
• sustiprėja kraujas;
• normalizuojasi riebalų apykaita;
• organizmas ilgiau išlieka jaunas ir stiprus.

Be to, žuvyje esantys naudingi elementai – tai puiki profilaktikos priemonė nuo rimtų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, krūtinės anginos (stenokardijos).

ĮSIDĖMĖKITE! Reguliarius žuvies vartojimas užkertą kelią tokioms pavojingoms ligoms kaip insultas, infarktas.

Kai kurių rūšių žuvys (pvz., eršketai, silkės) teigiamai veikia žmogaus imuninę sistemą, regėjimą, gerina odos, plaukų ir nagų būklę.

Tačiau turėkite omenyje, kad išvardytomis naudingomis savybėmis žuvis pasižymės tik tuomet, jeigu ji augo normaliomis sąlygomis, neršė pagal gamtos diktuojamą ritmą ir ji nebuvo reguliariai „atakuojama“ žmogaus.

Kodėl žuvis gali kenkti?

Kokie pavojai gali slypėti žuvyje?  Pasirodo, į save ji nesunkiai sugeria visus nuodus ir vandenyje esančias kenksmingas medžiagas. Įsivaizduokite, kiek jų gali susitelkti žuvyje, jei į vandenį patekdavo, tarkime, nuotekos?! Be to, žuvyje, kuri gyvena užterštame vandenyje, „sėkmingai“ kaupiasi sunkiųjų metalų druskos. Pavyzdžiui, tune ir lašišoje telkiasi kadmio, chromo, švino, arseno druskos ir kitos radioaktyvios medžiagos (pvz., stroncis-90), o šios išvardytos druskos smarkiai kenkia žmogaus sveikatai.

Kitas niuansas: kuo žuvis senesnė, tuo daugiau joje įvairiausių kenksmingų elementų, o naudingų medžiagų, bėgant laikui, mažėja. Kenksmingi elementai žuvyje gali kauptis gana ilgai, tad atitinkamai senos žuvies žala žmogaus sveikatai gali būti labai didelė.

Blogos žuvies ypatybės priklauso ne tik nuo vandens, kuriame plaukiojo, kokybės, bet ir nuo ją supusių sąlygų. Į parduotuves ir turgų žuvys papuola ne tik iš ežerų, upių, jūrų, bet ir žuvininkystės ūkių. O jų laikymo, veisimo sąlygos, ne paslaptis, kartais būna itin žiaurios. Tarkime, kad žuvys greičiau priaugtų svorio, neretai ūkininkai jas maitina specialiu maistu, tiksliau – biocheminiais priedais. Arba prieš nugaišimą žuvys sąmoningai marinamos badu, kad jose liktų kuo mažiau ikrų. O žinote, kas dar baisu? Žuvys irgi jaučia skausmą!.. Taip pat nepamirškime, kad infekcijos ir ligos – gana paplitęs reiškinys tokiuose žuvininkystės ūkiuose.

Taigi, savaime suprantama, kad tokia žuvimi besimėgaujantis žmogus gaus iš jos daugiau žalos nei naudos.

Kokie pavojai tyko sergančioje žuvyje?

Sergančios žuvies vartojimas – didis pavojus žmogaus sveikatai. Tarkime:

• stroncis-90, kadmis ir kiti sunkieji metalai gali pakenkti valgančiojo inkstams, antinksčiams ir, baisiausia, moters kiaušidėms;
• didžioji dalis kenksmingųjų medžiagų gali sukelti vyro nevaisingumą;
• stipriai užsikrėtusi žuvis gali išprovokuoti įvairių organų vėžį;
• sena serganti žuvis gali pabloginti kraują, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir hormonų pusiausvyrą;
• užkrėsta žuvimi lengva apsinuodyti ir pakenkti virškinamajam traktui. Tad itin atidžiai rinkitės žuvį, kuri jau paruošta gaminti.

Ligota žuvis ypač pavojinga nėščioms moterims: ji kenkia dar negimusiam mažyliui, neigiamai veikia jo vystymąsi ir gali paskatinti jo fizinę ir protinę negalią. Net garsusis žuvies fosforas neturės absoliučiai jokios įtakos žmogaus organizmui, jei žuvyje bus daug kenksmingų medžiagų.

Valgyti ar ne žuvį?

Be abejo, klausimas labai įdomus, bet atsakyti į jį galite tik jūs. Jei iš tiesų labai mėgstate žuvį ir nė nesiruošiate išbraukti jos iš savo raciono, siūlome jums atkreipti dėmesį į keletą portalo Ji24.lt rekomendacijų.

Taigi, kokią žuvį galima valgyti? Kad mūsų organizmui ji teiktų naudą, reikia paisyti kelių elementarių taisyklių:

1. Jei ruošiatės pirkti žuvį, ypač atkreipkite dėmesį į jos dydį. Kuo žuvis ilgesnė ir storesnė, tuo daugiau joje gali būti tiek naudingų, tiek kenksmingų medžiagų.
2. Žuvį geriau ruoškite patys. Šiandien, kai virtuvės technikos galimybės išties didelės, iš žuvies galima pagaminti nuostabių patiekalų. Svarbiausia – švariai nuplaukite ir nuvalykite žuvį.
3. Būtinai stebėkite patiekalo gamybos procesą. Pavyzdžiui, ypač sekite temperatūrą ir kepimo laiką. O jei troškinate žuvį garų puode, žiūrėkite, kaip keičiasi žuvies spalva ir forma.  Gamybos proceso stebėjimas – tai garantija, kad žuvis jūsų skrandžiui ir sveikatai bus naudinga, o ne žalinga.

ATMINKITE! Jei po pasimėgavimo šiuo produktu pasijutote prastai, ėmė kamuoti skausmai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Didelė tikimybė, kad parduotuvėje ar turguje įsigijote prastą, abejotinos kokybės žuvį.

Taigi, ar žuvis naudinga, ar žalinga – gana opus ir komplikuotas klausimas. Tad rūpinkitės savimi ir artimųjų sveikata ir stenkitės, kad nuo jūsų stalo sklistų nuostabus šviežios ir sveikos žuvies kvapas.