Plastinė chirurgija – ne šių laikų atradimas

Mūsų laikais plastinės chirurgijos galimybės neribotos – tokiu būdu galime išspręsti bet kokią estetinę ir medicininę problemą. Nors pirminis plastinės chirurgijos tikslas kadaise ir buvo atkurti pažeistos kūno dalies formas ar funkcijas. Pats žodis „plastinė“ yra kilęs iš graikiškojo plastikos, kuris reiškia „išlyginti, suteikti formą“.

Plastinės rekonstrukcinės operacijos minimos dar sanskrito tekstuose, kuriuose aprašoma, kaip buvo atkuriamos per įvairias bausmes žmonėms nukirstos nosys ir ausys.

Neįtikėtina, bet faktas

Be galo nuostabu, kad plastinės chirurgijos ištakomis galime laikyti senovės Indiją. O plastinės rekonstrukcinės operacijos minimos dar sanskrito tekstuose, kuriuose aprašoma, kaip buvo atkuriamos per įvairias bausmes žmonėms nukirstos nosys ir ausys. Knygoje „Sushruta Samhita“ 600 m. pr. Kr. indų gydytojas aprašo plastinės chirurgijos metodą, kaip tam tikslui buvo naudojami skruostų arba pakaušio odos lopinėliai, kuriuos gydytojai susukdavę į ritinėlį ir prisiūdavę prie nosies. Kad tokie vargšeliai galėtų kvėpuoti, į šnerves buvo įstatomi mediniai vamzdeliai. Šis metodas ilgai saugotas paslaptyje, o galiausiai pavadintas indiškuoju rinoplastikos metodu. Nosies operacijos iki šiol laikomos bene pačiomis populiariausiomis ir vadinamos senuoju vardu. Tik tikslas jų jau ne atkurti tai, kas pažeista, bet estetinis, dažniausiai susijęs tik su grožiu.

Neįtikėtina, bet faktas

Be galo nuostabu, kad plastinės chirurgijos ištakomis galime laikyti senovės Indiją. O plastinės rekonstrukcinės operacijos minimos dar sanskrito tekstuose, kuriuose aprašoma, kaip buvo atkuriamos per įvairias bausmes žmonėms nukirstos nosys ir ausys. Knygoje „Sushruta Samhita“ 600 m. pr. Kr. indų gydytojas aprašo plastinės chirurgijos metodą, kaip tam tikslui buvo naudojami skruostų arba pakaušio odos lopinėliai, kuriuos gydytojai susukdavę į ritinėlį ir prisiūdavę prie nosies. Kad tokie vargšeliai galėtų kvėpuoti, į šnerves buvo įstatomi mediniai vamzdeliai. Šis metodas ilgai saugotas paslaptyje, o galiausiai pavadintas indiškuoju rinoplastikos metodu. Nosies operacijos iki šiol laikomos bene pačiomis populiariausiomis ir vadinamos senuoju vardu. Tik tikslas jų jau ne atkurti tai, kas pažeista, bet estetinis, susijęs dažniausiai tik su grožiu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Laikotės dietos? Triukai, kurie pravers, jei lankotės restorane

Senovės Roma ir grožio kultas

Grožis vertinamas ne tik šiais laikais. Pavyzdžiui, I a. pr. Kristų senovės Romoje taip pat neapsieita be plastinių operacijų dėl grožio. Tikėtina, kad tai lėmė garsiųjų pirčių populiarumas ir nuogo kūno mene kultas. Romos chirurgai sėkmingai šalino randus, dailino lytinius organus ir krūtų formą. Taigi, panašu, kad pageidavimais pagražinti vieną ar kitą kūno formą senovės romiečiai neką nusileisdavo mūsų amžininkams.

Viduramžiais taip pat buvo atliekamos plastinės nosies ir ausų operacijos. O Renesanso laikotarpiu tokios procedūros laikytos nuodėmingu amatu, nes tuo metu galiojo įsitikinimas, kad bet kokia liga yra Dievo bausmė, tad gydytojui kištis į Dievo reikalus reiškė atlikti magiškus ritualus, tad kurį laiką tokios procedūros buvo atliekamos barzdaskučių kabinetuose.

Vienokio ar kitokio lygio plastinės operacijos darytos visais laikais.

IX a. buvo sukurti tobulesni įrankiai ir metodai, leidžiantys pakeisti žmogaus išvaizdą, ir tai davė pradžią šiuolaikinei plastinei chirurgijai. O labiausiai tam pasitarnavo Pirmasis pasaulinis karas, kai daugybė sužalotų žmonių nenorėjo susitaikyti su savo išvaizdos trūkumais ir kreipdavosi į chirurgus ne tik trokšdami atgauti vienos ar kitos kūno dalies funkcijas, bet ir pagerinti savo išvaizdą. Sužeistiesiems reikėjo itin kruopščių atkuriamųjų operacijų, kas skatino gydytojus ieškoti vis tobulesnių metodų.

Tikras perversmas įvyko tada, kai prancūzų chirurgui H. Morestinui pavyko atskirti pagrindinius audinius ir juos perkelti, išvengiant nekrozės. Iš savo kolegos mokėsi ir britas Haroldas Gilliesas – ausų, nosies ir gerklės specialistas, kuris vėliau įkūrė ir veido plastinės chirurgijos centrą karo ligoninėje Anglijoje, o 1920 m. išleido vadovėlį „Plastinė veido chirurgija“. Jau nuo 1920 m. plastikos chirurgai pradėjo keisti ir nepatinkančius veido bruožus. O Antrojo pasaulinio karo metais – naudoti mikrochirurgijos metodą.

Krūtų implantų era

Ilgainiui jau pastaraisiais amžiais nuo populiarių veido tobulinimo procedūrų pereita prie kūno tobulinimo: implantų, nusiurbimų, įšvirkštimų ir kitokių procedūrų. Štai silikono krūtų implantai JAV išpopuliarėjo dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. Ir iš pradžių silikonas buvo tiesiog sušvirkščiamas į krūtinę. Pirmieji šios medžiagos implantai pasirodė 1962 m. Jie turėjo storas sieneles ir atrodė gana nenatūraliai. Vis dėlto netrūko norinčiųjų taip pasigražinti, nors tas grožis ir būdavo labai trumpalaikis. Ilgainiui implantai tobulėjo ir dabar moterys gražia patobulinta krūtine jau gali džiaugtis net gerokai ilgiau nei dešimtmetį.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ką rengtis, kad atrodytumėte turtingesnė

Laikas bėga ir nežinia, kokiomis dar naujienomis nustebins ir pradžiugins plastikos chirurgai, bet kol moterys nori būti gražios, tol bus ieškoma ir būdų, kaip tuos jų norus išpildyti. Tad būkite gražios, bet... neperlenkite lazdos.

Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!