Prenumeruokite mišką: Lietuvos rezervatai – kodėl taip sunku į juos patekti?
Retas kuris galėtų pasigirti gyvai laukinėje gamtoje matęs juodąjį gandrą ar baltą kiškį. Lietuvos saugomose teritorijose – rezervatuose, kur gyvena Raudonoje knygoje įrašyti gyvūnai ir auga nykstantys augalai, draudžiama bet kokia natūraliai gamtai galinti pakenkti veikla, o žmogus juose tik retas svečias.
Lietuvoje rezervatai užima vos 0,9 proc. visos šalies teritorijos. Jų paskirtis yra išsaugoti unikalius kraštovaizdžius, biologines vertybes ir retas rūšis. Šiose teritorijose draudžiama ūkinė veikla, negalima kurti gyvenviečių ar įsigyti privačios žemės. Jose gamta tvarkosi pagal savo pačios dėsnius. Todėl per tūkstančius metų susiformavusiose vietovėse ribojamas žmonių lankymasis.
Turbūt pažiūrėjus Mindaugo Survilos dokumentinį filmą „Sengirė“ daug kam kilo noras patiems patyrinėti mūsų šalies gamtą ir senuosius miškus. Saugomose teritorijose žmonėms yra įrengti pažintiniai takai, o lankytis, priklausomai nuo rezervato, leidžiama tik su direkcijos darbuotojais arba iš anksto turint išduotą raštišką leidimą.
Šalies aukštapelkei saugoti skirtame Čepkelių valstybiniame rezervate gyvena didžiausia Lietuvos gervių populiacija bei auga reti augalai. Akmenės rajono Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas susiformavo prieš tūkstančius metų iš teritorijos besitraukiant ledynui, joje palikdamas galybę gūburių, kuriose susiformavo pelkės.
Jame jauniklius peri juodieji gandrai ir ereliai rėksniai bei glaudžiasi retai aptinkami baltieji kiškiai. Kiekvienas rezervatas turi išskirtinai susiformavusį unikalų kraštovaizdį ir augmeniją. Deja, jie kartais nukenčia nuo uogautojų arba kontrabandininkų, kurie kerta medžius, norėdami pravažiuoti.
Saugomos šalies teritorijos yra puikus būdas susipažinti su mūsų išskirtine gamta ir pasižvalgyti į retus augalus ar gyvūnus, tačiau jose turėtume lankytis atsakingai ir nepamiršti, kad esame tik svečiai.
„ŽMONĖS Cinema“ kartu su Sengirės fondu kviečia prisijungti prie iniciatyvos „Prenumeruokite mišką“. Iki rugpjūčio mėn. pabaigos dalis prenumeratorių sumokėto platformos mokesčio bus skirta senųjų miškų išsaugojimui.
