Rudens gėrybės: 5 sveikiausios sezono daržovės ir receptų pasiūlymai
Saldžių uogų ir traškių salotų laikas, deja, jau baigėsi. Kaip visuomet, pernelyg trumpai mus džiuginusi vasara ir vėl atsisveikino, tačiau vasariškų gėrybių gurmanams ir sveikos mitybos šalininkams nusivilti tikrai neverta.
Visą pluoštą sveikų daržovių taip pat pasiūlyti gali ir ruduo. Šiuo sezonu karaliauja tamsiai žalių, geltonų ir oranžinių spalvų daržovės, kuriuose gausu su įvairiais uždegimais ir ligomis kovojančių fitochemikalų, taigi, kuo jūsų mėstamo vaisiaus spalva sodresnė, tuo jis yra sveikesnis jūsų organizmui!
Pateikiame 5 tinklalapio „The Dailymail“ atrinktas šio sezono sveikiausias daržoves. Valgykite šias gėrybes kasdien ir prasta sveikata tikrai nesiskųsite!
Pastarnokai
Pastarnokai – į morkas panašūs šakniavaisiai, tik ne oranžiniai, o gelsvi. Dėl stipraus aromato ir aitroko skonio dažniausiai vartojami kaip įvairių daržovių patiekalų priedas. Pabandykite sulaužyti šį stereotipą ir paragaukite tikro pastarnokų patiekalo.
Du obuolius ir du pastarnokus nuskuskite, stambiai sutarkuokite ir užpilkite krienų bei majonezo padažu. Salotas galite gaminti ir iš žalių, ir iš virtų pastarnokų. Arba išvirkite savito skonio sriubos, pagaminkite troškintų pastarnokų. Prie pastarnokų patiekalų tinka sviestas, grietinė, džiūvėsėlių, pomidorų padažai. Ruošiant pastarnokus maistui, juos reikia skusti, tačiau nepamirškite, kad tuomet jie tuoj pat patamsėja. Todėl nuskustus šakniavaisius iškart merkite į parūgštintą vandenį.
Kuo naudingi? Pastarnokai turtingi mineralinių medžiagų, vitamino C. Ypač daug juose kalio – gerai širdies veiklai būtino mikroelemento.
Siūlome pabandyti:
Ropės
Kiek kartesniu nei bulvės skoniu pasižyminčios ropės, taip pat yra itin sveikas pasirinkimas rudenį. Jose, kaip ir kopūstuose ar brokoliuose, taip pat gausu sulforafano, turinčio priešvėžinių, antidiabetinių ir antimikrobinių savybių. Tyrimai parodė, kad šios daržovės ypač naudingos kovojantiems su krūties vėžiu. Ropes galite valgyti vietoj bulvių, jos tinka virtos, trintos ar kepintos. Tiesa, žalių ropių salotų nepatartina valgyti sergantiesiems tulžies pūslės ligomis ir gastritu.
Kuo naudingos? Ropėse daug baltymų, pektinų, vitaminų B1, B2, C, PP, yra itin reto vitamino U. Daug vertingų mineralinių medžiagų (kalio, magnio, geležies, cinko). Jose taip pat apstu garstyčių aliejaus, kuris skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą ir maisto, ypač riebesnio, pasisavinimą.
Siūlome pabandyti:
Saldžiosios bulvės
Kitaip dar vadinamos batatais, saldžiosios bulvės yra išties universalus maisto produktas – jos puikiai tinka ir kaip garnyras, ir kaip pagrindinis patiekalas. Jas galima virti, trinti, kepti keptuvėje ar ant grotelių.
Kuo naudingos? Šios bulvės yra įspūdingas beta karoteno, vitamino C, skaidulų ir kalcio šaltinis. Vien tam, kad gautumėte vienoje saldžiojoje bulvėje esančią beta karoteno dozę, jums reikėtų suvalgyti net 23 brokolius! Negana to, saldžiąsias bulves vietoj įprastų ypač patariama rinktis sergantiems diabetu, mat jos palaiko tinkamą cukraus lygį kraujyje.
Siūlome pabandyti:
Moliūgai
Moliūgai yra gerokai daugiau nei vien Helovino dekoracija. Kad ir kaip būtų smagu juos skaptuoti, vertėtų gerokai dažniau jų ir paragauti. Moliūgas – viena nekaloringiausių daržovių (100 g minkštimo yra tik 23 kcal), itin maistingos ir moliūgo sėklos, jose gausu baltymų, cinko ir omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios ypač padeda kovojant su įvairiomis širdies ligomis. Sėklas pasiskrudinti galite ir patys, jei moliūgą užsiauginote savo darže, – pakepinkite jas iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 45 minutes ir jau galite mėgautis!
Taip pat skaitykite: Moliūgas grožiui. 4 netikėtos gudrybės
Moliūgai puikiai tinka kaip garnyras prie pagrindinio patiekalo, iš jo kepami itin gardūs pyragai, duona ar ruošiamos žiema dvelkiančios sriubos.
Kuo naudingi? Sodriai oranžinė moliūgo spalva išduoda, kad šioje daržovėje apstu beta karoteno, moliūguose taip pat galime aptikti daugybę vitaminų (A, K ir C), ir mineralų (cinko, magnio, kalio), kurie naudingi bendrai mūsų organizmo veiklai.
Siūlome pabandyti:
Patisonai
Patisonai – moliūgų atmaina. Ši daržovė būna lėkštės ar disko formos, lygiais ar dantytais krašteliais. Skaniausi – jauni, dar ne visai subrendę vaisiai (maždaug 5 cm skersmens). Didesni patisonai būna sumedėję ir ne tokie skanūs. Patisonus galima virti, troškinti, kepti, marinuoti. Įspūdingai atrodo įdaryti vidutinio dydžio patisonai.
Patisonų viršūnėles reikia nupjauti, išskobti dalį minkštimo ir apvirti pasūdytame vandenyje. Paruošti įdarą: smulkiai sukapotą svogūną pakepinti svieste. 300 g bet kokios virtos mėsos sumalti, sumaišyti su 3 šaukštais biriai virtų ryžių, sudėti pakepintus svogūnus, porą nuluptų ir kubeliais supjaustytų pomidorų, pasūdyti, pagardinti pipirais, įmušti kiaušinį ir viską gerai sumaišyti. Į apvirtus patisonus prikimšti įdaro ir pusvalandį kepti 180 laipsnių karštumo orkaitėje. Prieš pat baigiant kepti ant kiekvieno patisono galima uždėti po šaukštą grietinės ar užberti tarkuoto brandinto sūrio. Šviežių patisonų minkštimas, pagardintas cukrumi ir citrinų sultimis, tinka desertui. Prieš gaminant patiekalus, didesnius patisonus reikia nulupti. Prie šių daržovių patiekalų tinka grietinė, bešamelio, pomidorų padažai.
Kuo naudingi? Patisonuose daug vertingų mineralinių medžiagų, nemažai vitamino C, B grupės vitaminų. Pektinai, kurių gausu patisonuose, gerina virškinimą, padeda organizmui geriau pasisavinti baltymus ir greičiau pašalinti kenksmingąsias medžiagas.
Siūlome pabandyti: