Sportuoti nėštumo metu – reikalinga ar rizikinga?

Dvi bėgikės ir būsimos mamos – dvynės Monika ir Milda Vilčinskaitės – juokauja, jog, nėštumo laikui einant į pabaigą, jos jau ima svajoti apie artėjančias bėgimo varžybas ir intensyvias treniruotes. Tiesa, kol kas bėgimas – tik maloni veikla. Vis dėlto distancijos, kurias jos besilaukdamos vis dar įveikia, kai kam gali pasirodyti nemenkos.

„Šiuo laikotarpiu treniruojamės vien tik savo malonumui. Žinoma, mūsų krūvis yra tikrai didesnis nei nesportuojančių nėščiųjų. O ir šiaip nesportuojančiam žmogui atrodytų daug, kad nėščia moteris bėgioja 5 kartus per savaitę po 10 km. Bet reikėtų turėti omenyje, kad krūvis nėštumo metu sumažėjo kelis kartus“, – su šypsena pasakoja Monika.

Paklausta, ar bėgti tokius atstumus nėra iššūkis, atsako, jog sunkumo jausmo nėra: „Svoris per dieną neužauga, tai nepajautėme labai didelio ir staigaus poveikio. Žinoma, nėra patogu dėl padidėjusio pilvo, bet kai bėgam dėl savęs, tai didelio skirtumo nedaro. Džiaugiamės, kad tą dieną gerai jaučiamės ir galime pabėgioti.“

Mažinti krūvius pagal savijautą

Kaip žinoti, ar nėštumo metu pasirinktas fizinio aktyvumo režimas yra tinkamas? Sportuojančioms moterims bėgikės pataria įsiklausyti į savo kūno poreikius ir fizinį aktyvumą rinktis vadovaujantis savo kūno indikacijomis.

„Nėštumo pradžioje bėgiodavome tikrai nelengvas atkarpas. Vėliau dėl nėštumo pakilo pulsas ir ėmėme bėgti lengvus krosus, – teigia Monika. – Specialistų patarimais vadovaujamės ir mes, sportuodamos ne treniruočių režimu.“

Ji taip pat priduria, kad sumažėjusį krūvį visuomet galima kompensuoti kitomis fizinio aktyvumo veiklomis, pavyzdžiui, vaikščiojimu. „Treniruočių krūvį sumažinusi 3–4 kartus, pradėjau vaikščioti nei daug, nei mažai – nuo 15 iki 18 km per dieną. Be to, visą laiką nepamirštame ir treniruoklių salės bei baseino, kur apsilankome 3 kartus per savaitę.“

Didesnė atsarga – nėštumo pradžioje

Visgi ar sportinė veika, net jei ir ne tokia intensyvi, negali pakenkti moters ar kūdikio sveikatai? Sveikatingumo klubo „Impuls“ asmeninės trenerės Linės Baltakienės nuomone, sportuojant protingai rizikos nėra.

Jeigu iki nėštumo moteris buvo fiziškai aktyvi, tai nereikėtų to nutraukti.

Priešingai, trenerė pataria moterims nenustoti judėti: „Jeigu iki nėštumo moteris buvo fiziškai aktyvi, tai nereikėtų to nutraukti. Jeigu ji mėgsta bėgioti, reikėtų tartis su gydytojais. Galbūt įprastą bėgimą tuo metu galima pakeisti greitu vaikščiojimu, tačiau visiškai nutraukti įprasto aktyvaus režimo nereikėtų.

Kiek atsargiau reikėtų elgtis pirmąjį trimestrą, kada reikėtų šiek tiek palengvinti bendrą fizinį krūvį. Vėlesniu nėštumo metu tikrai galima savęs nevaržyti, nebent tai sukeltų nemalonią savijautą – tokiu atveju reikėtų krūvį natūraliai dozuoti ir švelninti.“

Intensyvus režimas – ne visoms

Treniruočių specialistė pabrėžia, kad sporto nauda nėštumo metu akcentuojama ne veltui: „Fizinis krūvis padeda sureguliuoti nėščiosios kraujotaką, medžiagų apykaitą, padeda išsivaikščioti skysčiams, o tai padeda tinstant kojoms ir palaiko tolygiai kintantį ir kontroliuojamą kūno svorį. Tačiau galbūt pati svarbiausia sporto (ypač bėgiojimo) nauda yra pagerėjusi nėščiosios savijauta.“

Tiesa, ji atkreipia dėmesį, jog pradėti intensyviai sportuoti nepatartina toms moterims, kurios iki nėštumo aktyviai nesportavo ar šia veikla neužsiėmė apskritai: „Nėštumo metu judėti – svarbu ir būtina, tačiau duoti organizmui sunkių, iki tol nemėgintų užduočių, nėra rekomenduotina. Intensyvaus sporto šioms moterims patariu imtis jau po nėštumo – tada bus ir papildoma motyvacija siekti naujų tikslų.“

Tokio pat požiūrio laikosi ir kalbintos bėgikės: „Fiziškai aktyvios moterys turi neapleisti savo įprastos rutinos. Tačiau tos moterys, kurios iki nėštumo buvo fiziškai pasyvios, o pastojusios sumanė pradėti sportuoti, gali pasidaryti sau daugiau žalos nei naudos.“