Stasio Povilaičio atminimą muzikantai pagerbė jaukiame koncerte „Nesudeginti tiltai“

Stasio Povilaičio gyvybė užgeso spalio 6-osios rytą – muzikantas pralaimėjo kovą su onkologine liga. Į jo laidotuves atskubėję kolegos ir bičiuliai tikino, kad nors maestro iškeliavo Anapilin, jo atminimas bus gyvas dainose ir gražiuose prisiminimuose. Tai liudijo ir sekmadienio vakarą skambėjęs koncertas „Nesudeginti tiltai“, kurio metu iš muzikantų lūpų ir širdžių liejosi S.Povilaičio dainos.

Jas dovanojo visas būrys atlikėjų: Ona Valiukevičiūtė, Irena Starošaitė, Žilvinas Žvagulis, Vilija Matačiūnaitė, Radžis, Vytautas Šiškauskas, Rosita Čivilytė, Česlovas Gabalis, Birutė Dambrauskaitė, grupės „Dar“ ir „Rebelheart“, Jurgis Didžiulis bei kiti.

Koncerto vedėjo vairas patikėtas dainininkui Marijonui Mikutavičiui, kuris buvo ir vienas pirmųjų, atvykusių į atsisveikinimo su maestro ceremoniją Palangoje.

„Esu vienas iš milijono žmonių, kurie turėjo garbę pažinti Stasį Povilaitį – jį pamačiau dar vaikas Palangos estradų salėje.

Šiandien namuose radau jo plokštelę ir pagalvojau – šimtą metų jos neklausiau ir man jos netrūko, bet kai palikau tėvų namus ir išsikrausčiau, ją visąlaik tebeturėjau savo namuose. Tai tarsi ženklas, kad jis buvo kažkas, ko nenori prarasti“, – kiek drebančiu balsu į žiūrovus kreipėsi M.Mikutavičius.

Jis paragino atlikėjus, kad šis vakaras nebūtų liūdnas ir įpareigojantis, kad šviesaus atminimo S.Povilaitis ir jo laidotuvių dieną Anapilin iškeliavusi Galina Dauguvietytė būtų pagerbti su geromis emocijomis.

Pirmasis scenoje pasirodė Aleksandras Ivanauskas-Fara – jis atliko dainą „Sudeginti tiltai“.

„Šią dainą dainuoti išmokome klausydamiesi – kadangi ją esu girdėjęs kokius 2058 kartus, jau seniai įsiminiau jos žodžius“, – po kūrinio su šypsena sakė A.Ivanauskas.

Jis atsiminė, kad Stasys jam daug patarė, kuomet Aleksandras prisipažino taip pat sergantis cukriniu diabetu. „Sveikas įstojęs į diabetininkų klubą!” – tada man linksmai pasakė Stasys”, – prisiminimais dalijosi dainininkas.

Violeta ir Vilius Tarasovai atliko maestro dainą „Pavasaris gimtinėje“ ir scenoje padarė linksmą chaosą, tuo tarpu  Voldemaras Frankonis  dainavo kūrinį „Vyšnių sodai“ ir pasidžiaugė, kad Stasys mylėjo gyvenimą, mokėjo juo džiaugtis, todėl, įsitikinęs jis, ir atminimą reikia minėti be ašarų, o su dainomis.

Dainininkas Sasha Song S.Povilaičio atminimui atliko lyrišką dainą „Vakarų giedrumoj“, publikos palydėtą gausiais plojimais. 

„Rebelheart“ lyderis Darius Mickus atliko vieną ryškiausių Stasio dainų „Laimės vainikas“ ir atsiminė, kad kai prieš daug metų jiedu kartu įrašinėjo roko albumą, maestro tai labai patiko, mat jis labai prijautė šiam muzikos žanrui.

„Kai įrašinėjome albumą, jis atrodydavo atsigavęs, tarsi atjaunėjęs“, – šypsojosi D.Mickus. 

Asta Pilypaitė ir Liepa Norkevičienė kartu atliko dainą „Senelė“, Česlovas Gabalis  – kūrinį „Keliai savi“.

Antanas Nedzinskas dainavo kūrinį „Padovanokit šypsenas“ ir atsiminė, kad vaikystėje užmigdavo niūniuodamas S.Povilaičio dainas.

Jis pademonstravo ir paties maestro pasirašytą plokštelę, ant kurios buvo parašytas palinkėjimas „Džiaugsmo!“

Rosita Čivilytė pasakojo, kad S.Povilaitis jai suteikė daug vertingų patarimų bei pamokymų: „Bičiuliai būdavome, kol gerdavome kavą, o kai reikalas pasisukdavo apie sceną, jis man pasakydavo – to geriau nedaryk, tą daryk. Esu dėkinga jam už patarimus, jo akis, ir jo norą man padėti aš visada prisiminsiu.“

Ji atliko už širdies griebiančią dainą „Ateis diena“.

Radžis atliko dainą „Kaip gaila“ ir su šypsena atsiminė, koks buvo didelis S.Povilaičio gerbėjas dar vaikystėje.

„Nuo pat mažumės maestro man labai imponavo – važiuodamas 1998-aisiais į dainų konkursą klausiau globėjos, kad gal ten sutiksime patį Stasį, nieko kito nenorėjau. Gimtadieniui prašydavau jo kasečių. Dėkoju jam nuoširdžiai, Lietuvoje ilgą laiką net nemačiau kitų dainininkų“, – sakė Radžis.

Jis atsiminė, kad maestro jam davė ir vertingą patarimą. „Muzikoje nereikia siekti populiarumo, muzikoje turi būti stabilumas“ – sakė jis man ir aš stengiuosi to laikytis“, – prisipažino Radžis.

Grupė „Dar“ pasirinko dainą „Kristina“, Jurgis Didžiulis dainavo „Kaip senais laikais“, o scenoje pasirodęs Viktoras Malinauskas pasidalijo ir prisiminimais.

„Buvau vienas iš pirmųjų jo bendražygių, susitikome 1965-aisiais metais, Palangoje. Suorganizavome jaunimo grupę, o Stasys buvo grupės, galima sakyti, šviesa. Jis per kelerius metus, būdamas kaunietis, visiškai „įvaldė“ žemaitišką tarmę – kai susitikdavome,  žemaitiškai su šypsena klausdavome vienas kito „Kaip gyveni?“ – atsiminė V.Malinauskas, atlikęs dainą „Ugnelė gęsta“.

Gintarė Karaliūnaitė-Canuel atliko vieną populiariausių maestro dainų „Švelnus pūkeli“, publiką privertusių nusišypsoti, ploti ir dainuoti kartu.

Dainą „Metų karoliai“ Vytautas Šiškauskas pasirinko neatsitiktinai. „Nespėjome su juo kartu sudainuoti šios dainos – ką padarysi... Todėl šiandien padainuosiu vienas, kad jis girdėtų“, – sakė jis.

Birutė Dambrauskaitė atliko savo dainą „Tu patikėki“: „Staseliui labai patiko ši daina, kai buvo mano gimtadienis, jis padarė man siurprizą ir netikėtai sudainavo šitą dainą.“

Dainininkė atsiminė, kad jiedu pažįstami buvo be galo daug metų, nuo pačios jaunystės. „Kartu su Stasiuku saviveikloje pradėjome dainuoti – ir taip kone penkiasdešimt metų“, – atsiduso.

M.Mikutavičiui pašmaikštavus, kad galbūt jaunystėje jiedu galėjo būti ir daugiau negu bičiuliais, B.Dambrauskaitė tai iškart paneigė. „Jis buvo labai rimtas, visai neflirtavo“, – šypsojosi ji.

„Pop Ladies“ merginos atliko dainą „Tu ateisi“, o darkart į sceną užlipęs Darius Mickus pasirodė kartu su Vilija Matačiūnaite.

Jiedu duetu atliko dainą „Gal ir teks“ – kažkada šią dainą D.Mickus dainavo duetu kartu su S.Povilaičiu.

Žilvinas Žvagulis kartu su Irena Starošaite dainavo kūrinį „Tik rytoj“, o prieš jį atlikdamas dainininkas pasidalijo ir šmaikščiu prisiminimu: „Jis man keturiasdešimt metų sakė, kad jeigu noriu ilgai dainuoti, turiu nusiraminti ir nustoti scenoje tiek šokinėti.“

Ovidijus Vyšniauskas maestro skyrė dainą „Aš artistas“ ir taip pat nugrimzdo į prisiminimus.

„Stasys mums buvo tas, į kurį mes norėjome lygiuotis, grodavome šokiuose, kūrėme savo repertuarą, kultūros namuose siūlydavome tą programą, o mūsų klausdavo, ar mes mokame kažką iš „Nerijos“ arba Stasio repertuaro – turėjome tai mokėti, iš mūsų to reikalavo, mat Stasys buvo kaip koks Lietuvos estrados vėliavnešys“, – prisiminė dainininkas.

Jis papasakojo, kaip kartą S.Povilaitis lankėsi jo namuose, mat norėjo išgirsti Ovidijaus sukurtą muziką kelioms dainoms. Kai O.Vyšniauskas draugams pasigyrė, kad pas jį buvo atvykęs pats S.Povilaitis, tuomet šie tik pasijuokė, mat negalėjo tuo patikėti – toks, anot Ovidijaus, pagarbus buvo požiūris į Stasį, kaip į tikrą žvaigždę.

Andrius Kulikauskas atliko jausmingą dainą „Atsisveikinimas“.

„Toks sutapimas, kad šią dainą tokiu pavadinimu šiandien kaip tik dedikuoju Stasiui Povilaičiui“, – atsiduso jis.

Koncertą vainikavo bene populiariausia maestro daina „Švieski man vėl“, kurią kartu su visais atlikėjais dainavo ir iš savo kėdžių pakilę žiūrovai.

Jos metu ekranuose buvo rodomas dainuojantis S.Povilaitis ir paleistas jo įrašas – maestro balsui pritarė visi koncerte pasirodę muzikantai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Stasys Povilaitis palaidotas Palangos kapinėse, skambant jo „Atsisveikinimui prie jūros“

Lietuva atsisveikino su Stasiu Povilaičiu: maestro pagerbė kolegos, palangiškiai, moksleiviai

Scenos kolegų atsiminimai apie Anapilin išėjusį Stasį Povilaitį – lietuviškąjį Franką Sinatrą

Muzikologai apie Stasį Povilaitį: scenos džentelmenas, lietuviškasis Frankas Sinatra, legenda

Stasio Povilaičio palikimas – dainos, kurios išliks amžinai: 10 populiariausių hitų