Švari mityba. Madinga ar naudinga?

Šviežių, neperdirbtų maisto produktų, vaisių ir daržovių nauda žinoma jau seniai, tačiau per pastaruosius 10 metų sveikos gyvensenos gairės tapo tokios svarbios, kad užkariavo daugelio pasąmonę ir virtuvę. Išgirdus terminą „švari mityba“ sunku nuspėti, kas sudaro stebuklingąją dietą. Pradžioje šis posakis apibūdino šviežią, naudingų maisto medžiagų kupiną racioną, kai patiekalai gaminami iš natūralių žaliavų. Tai reiškė, kad galima valgyti visus produktus (daržoves, vaisius, grūdus, mėsą ir kt.), tik kiekvienoje kategorijoje buvo siūloma rinktis kuo mažiau apdirbtus gaminius. Juose turėjo būti mažesnis riebalų, druskos, cukraus kiekis, nebūti konservantų, pesticidų ir kitų pridėtinių cheminių medžiagų, etiketėse žymimų E raide.

Oksfordo žodyne terminas „švari mityba“ apibrėžia dietą, kurią sudaro neperdirbti, nerafinuoti ir maistingi produktai, kai maistas valgomas nedidelėmis porcijomis, bet dažnai.

Vėliau atsirado termino „švari mityba“ sąsajų su ekologiška dieta. Dar kiti ėmė teigti, kad tai yra šarminio maisto atitikmuo ar dar daugiau – veganinė dieta. Kai kurie šalininkai įsitikinę, kad reikia labai riboti maistą, nes „viskas aplinkui yra nesveika“, leidžia sau valgyti tik daugiau daržovių, riešutų, sėklų. Kiti švarios mitybos šalininkai tvirtina, jog būtina atsisakyti pieno, glitimo, grūdų, gyvūninės kilmės produktų. Oksfordo žodyne terminas „švari mityba“ apibrėžia dietą, kurią sudaro neperdirbti, nerafinuoti ir maistingi produktai, kai maistas valgomas nedidelėmis porcijomis, bet dažnai.

Populiarumo kaina

Sąvoką „švarus maistas“ išpopuliarino tokios garsenybės kaip Gwyneth Paltrow, Jessica Alba, Katy Perry, Miranda Kerr. Ir nors ketinimai buvo geri – jos ragino žmones atsisakyti perdribtų produktų ir rinktis kokybišką alternatyvą, moksliniai tyrimai sako, kad nenaudingi apribojimai neigiamai atsiliepia sveikatai. Remiantis Jungtinės Karalystės Nacionalinės osteoporozės draugijos duomenimis, 4 iš 10 švarios mitybos šalininkų nuo 18 iki 24 m. iš raciono išbraukia kaulams reikalingus produktus. „Mityba iki 20-mečio yra labai svarbi, nes vėliau neįmanoma atitaisyti organizmui padarytos žalos. Pavyzdžiui, atsisakius pieno ir netekus kalcio šaltinio vėliau labai padidėja osteoporozės rizika“, – teigė prof. Susana Lanham-New.

„Kai kada reklamuojama informacija nėra pagrįsta moksliniais tyrimais ir gali prieštarauti profesionalų teiginiams. Tai painu žmonėms, kurie rūpinasi sveikata, – žurnalui „Vogue“ sakė britų dietologas A. Piggotas. – Vien dėl to, kad kažkas yra garsus ir lieknas, neturi teisės sudarinėti naujų mitybos rekomendacijų.“ Specialistai sunerimę dėl augančios neva nesveiko maisto paranojos, nes šalia švarios mitybos termino atsirado ir kitas žodis „ortoreksija“, nurodantis sveiko maisto maniją.

TAIP PAT SKAITYKITE: Emocinis valgymas. Kaip pasakyti STOP?

Naujovės virtuvėje

Mūsų senelių mityba priminė tai, kas šiandien vadinama švariu maistu. Žmonės maitinosi tuo, kas augo jų daržuose, miškuose ir tvartuose, gamino savo virtuvėse, todėl valgio kelias nuo lauko iki stalo buvo labai trumpas. Šiandien daugelis įpratę lankytis viešo maitinimo įstaigose, dėl didelio užimtumo tenkinamės pusgaminiais ar ilgai galiojančiais produktais, į kuriuos pridėta konservantų. Taip pat dažnoje virtuvėje rasime mikrobangų krosnelę, negana to, išalkus vakare daugelio rankos pirštai nevalingai surinks firmos, vežančios maistą į namus, telefono numerį.

2016 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad sveika mityba domisi apie 47 proc. apklaustųjų. Prognozuojama, kad per šiuos metus tokių žmonių padaugės iki 53 proc.

„Tai, kad tapo madinga skirti daugiau dėmesio maistui, įvertinti jo kokybę, vertę ir pagal tai rinktis, ką dėti į lėkštę, yra vienas iš teigiamų švarios mitybos rezultatų, – sako A. Piggotas. – Daugelis švarios mitybos tendencijų skatina vartoti šviežią, neapdirbtą maistą ir ruošti valgį namuose.“ O tai sutampa su bendromis dietologų rekomendacijos mažinti cukraus ir kitų paprastųjų angliavandenių, druskos, gyvūninės kilmės riebalų vartojimą. Kita vertus, parduotuvių lentynose šalia tradicinio pieno produktų atsirado augalinio, pavyzdžiui, sojų, ryžių, migdolų. Novatoriški receptai moko kepti duoną be grūdų ir gaminti košę iš riešutų, kiaušinius pakeisti sėklomis, o kepenėlių paštetą – humusu.

Sąvoką „švarus maistas“ išpopuliarino tokios garsenybės kaip Gwyneth Paltrow, Jessica Alba, Katy Perry, Miranda Kerr.

Galimi pavojai

„Medicinos ekspertai sako, kad švari mityba nėra moksliškai pagrįsta ar sveika, bet labai paklausi ir komerciškai pelninga, – įsitikinusi psichologė E. Slater. – Pradėta tikėti, kad švarus maistas gali lemti žmogaus jausmus – baimę, įtampą.“ Švarios mitybos principai netruko paplisti visuomenėje, kuri serga nutukimu, vėžiu, antro tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. O mintis, kad norint išlikti sveikiems reikia rinktis švarų maistą, tampa skęstančiojo šiaudu.

Tam tikrų produktų šalinimą iš valgiaraščio, kai tam nėra alergijų ar kitų medicininių indikacijų, kritikuoja gydytojai ir dietologai, nes sveika mityba yra įvairi mityba. O idėja, kad vieni produktai yra švaresni, savaime perša nuomonę, kad likusieji yra purvini, todėl gali būti nenaudingi ir sukelia nereikalingų psichologinių barjerų. Psichologai tvirtina, kad patiekalų skirstymas į švarius ir nešvarius gali pakenkti jautriems asmenims, kurie ir taip turi mitybos sutrikimų, pavyzdžiui, serga anoreksija.

Pasak specialistų, švari mityba tapo sudėtinga, kai imta drausti tam tikrus produktus. Pavyzdžiui, kaime užaugintos karvutės pienas – natūralus, neapdirbtas ir tarsi turėtų atitikti reikalavimus, bet šiandien jis ir jo gaminiai laikomi blogais dėl nepagrįstos laktozės baimės.

Pasak dietologų, jei dvejojate, ar maitinatės taisyklingai, bent pusę lėkštės užpildykite daržovėmis ir gėrimus su saldikliais pakeiskite geriamuoju vandeniu.

Ekologiniame ūkyje laikomų gyvulių mėsa ar namuose kepta ruginė duona, kuriuos valgė mūsų protėviai, taip pat tapo baubu. „Švarus maistas“ yra neaiškus terminas, kurį naudoja tinklaraštininkai, alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistai ir kiti asmenys, turintys sąsajų su maisto ruoša. Dažnai šie žodžiai nusako tik namuose, iš grynų ingredientų pagamintus valgius. Kartais valgiaraštį sudaro tik skysti augaliniai kokteiliai, sriubos, sėklos ir riešutai“, – kalba Kate Comeau iš Kanados dietologų draugijos. Ji retoriškai klausia, ar penkiomis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintame restorane pagamintas šviežios mėsos kepsnys gali būti vadinamas nešvariu maistu.

Aukso viduriukas

Vienintelis sveikiausias sprendimas tikriausiai yra pusiausvyra, vengiant kraštutinumų. Geriau mokykimės valgyti sveikai, ramiai ir intuityviai. „Problema ta, kad mus vilioja kraštutinumai. Kodėl laikomės Atkinsono dietos užuot rinkęsi nuosaikesnį valgymą mažesnėmis porcijomis? Mėsainiai yra blogis, nes be keptų riebalų juose yra dar ilgas ingredientų sąrašas.

Tačiau namuose tikrai įmanoma paruošti švarių sumuštinių, išsikepti švarių pyragėlių be konservantų ir kitų cheminių priedų. Nesveiką maistą keiskime sveikesniu, natūralesniu, pagamintu namuose“, – pataria E. Slater. Jei dėl kažkokių priežasčių atsisakome tam tikrų produktų, ieškokime priimtinų alternatyvų, kad organizmui netrūktų reikalingų medžiagų. Maistas turi būti skanus, malonus, maistingas, o ne nuobodus ar tramdantis. Pasak dietologų, jei dvejojate, ar maitinatės taisyklingai, bent pusę lėkštės užpildykite daržovėmis ir gėrimus su saldikliais pakeiskite geriamuoju vandeniu.

TAIP PAT SKAITYKITE: Gaminame garų puode!