Sveikas badavimas – mitas ar tikrovė? Apie žalingas ir naudingas dietas komentuoja Aida Matulevičiūtė
„Vieni maistą riboja norėdami koreguoti svorį. Kiti – iš religinių paskatų, pavyzdžiui, laikydamiesi ramadano ar pasninko, o treti – norėdami pajusti kitokį fizinį ar psichologinį pojūtį. Kiekvienu atveju griežtai save riboti verčiančių dietų reiktų laikytis tik pasikonsultavus su specialistu arba būnant nuolatinėje priežiūroje, stebėsenoje. Kitaip galite smarkiai pakenkti savo sveikatai“, – atkreipia dėmesį maisto ekspertė Aida Matulevčiūtė.
Badavimas – efektyvi gydymo priemonė ar savęs žalojimas? Kokios nuomonės laikotės jūs?
Pagal dietų griežtumą, o kartu ir poveikį sveikatai aš jas skirstau į mažiau ir labiau ekstremalias. Tarkime, protarpinis badavimas yra laikomas saikinga kalorijų restrikcija visos dienos metu. Jis yra pripažintas kaip naudingas, leidžiantis atsinaujinti žarnyno turiniui. Žinoma, šio badavimo galima laikytis tik su sąlyga, kad maistas nebadavimo metu yra sveikas, pilnavertis, saikingas. Be to, tarpus tarp nevalgymų reikėtų didinti palaipsniui.
Kalbant apie ekstremalius savęs apribojimus, tai būtų dietos, kai jų metu geriamas tik vanduo arba skysčių atsisakoma iš viso. Tokių dietų galima laikytis tik labai trumpai: 3 dienas, jei sausai, ir savaitę, jei su vandeniu, tačiau tiksliai galėtų pasakyti tik specialistas, jei jis iš viso pasisakyti „už“ tokį eksperimentą. Neigiama šių dietų pasekmė, jog per labai trumpą laiką prarandama ne tik riebalų, bet ir raumenų masė, ką sunku atauginti, taip pat gali kristi kraujo spaudimas, pasireikšti silpnumas, alpimas, minčių neaiškumas bei psichologinė „duobė“. Tai – vieni iš esminių bado dietų pavojų.
Mano nuomone, būtent sausas badavimas yra labiau pavojingas nei naudingas sveikatai, o badavimą su skysčiais esu ir pati išbandžiusi, tačiau jo teikiama ilgalaike nauda nedrįsčiau spekuliuoti. Tokio badavimo metu turi laikytis daugybės specifinių reikalavimų, todėl to nerekomenduojama daryti savarankiškai, be kvalifikuotų specialistų priežiūros. Svarbu suprasti, jok bet koks ekstremalus badavimas – ne tik fizinis, bet ir psichologinis išbandymas.
Atkreipti dėmesį reiktų ir į tai, kad nustojus badauti ir sugrįžus prie įprastų mitybos įpročių, svorio prieaugis atsistato greitai, kartais – net su kaupu. Todėl labai svarbu į badavimo režimą įeiti ir išeiti tinkamai, t.y. būti tam pasiruošus ir psichologiškai, ir mitybos atžvilgiu. Jeigu nustoję badauti valgysime burgerius, greičiausiai priaugsime dar daugiau svorio nei praradome. Be to, taip galime labai pakenkti sau, stipriai apsinuodyti.
Ar yra saugių dietų, kurias patariate išmėginti?
Yra kelios dietos, kurias aš laikau sveikomis, ir jų galima laikytis nors ir visą gyvenimą. Viena tokių – japoniškoji dieta, kada valgoma nemažai žalios žuvies ir šviežių produktų. Bėda ta, kad Lietuvoje gauti šviežios žuvies yra sudėtinga. Nepatarčiau valgyti Baltijos jūroje pagautos žuvies, kadangi tai – viena užterščiausių jūsų pasaulyje. Upinės ir kitų telkinių (jeigu neužterštų) žuvys yra puikus maistinių medžiagų ir gerųjų riebalų šaltinis, tačiau ne visas žuvis galima valgyti žalias dar ir dėl jose esančių pavojingų mikroorganizmų.
Visgi, vietoj žuvies galima valgyti mūsų ūkiuose užaugintą mėsą, kiaušinius, vietoje gaminamus pieno produktus. Svarbiausia, kad juos subalansuotai papildytume vaisiais ir daržovėmis. Reikėtų valgyti kuo mažiau aliejuje gruzdintų produktų, daugiau šviežių arba ant gril keptuvės su mažai riebalų termiškai apdorotų patiekalų, taip pat troškintų, virtų garuose.
Viduržemio jūros dieta irgi yra artima japoniškai. Laikantis šios dietos reikėtų naudoti daugiau alyvuogių aliejaus (nei taukų), šviežių daržovių. Tikrai nebūtina valgyti fetos sūrio, rikotos; juos galima pakeisti lokaliais produktais, pavyzdžiui, lietuvišku sūriu, taip pat kitais fermentuotais produktais – kefyru, rūgpieniu ir t.t.
Žaliavalgystė taip pat yra įspūdinga dieta. Jei tik galite lengvai kramtyti kietą maistą ir nesunku virškinti žalias daržoves, galima šios dietos pasilaikyti protarpiais, pavyzdžiui, porąkart per metus po dvi savaites šviežių produktų sezono metu. Lietuvioje tai geriausia daryti vasarą ar rudenį. Esminiai žaliavalgystės privalumai – pagerėjusi miego, odos kokybė, energijos protrūkis. Noriu pastebėti, jog šios dietos metu valgyti, o taip pat ir gaminti reikės dažniau nei įprastai, tad tam reikia būti nusiteikus bei pasiruošus.
Šiandien populiari ketogeninė (keto) dieta. Kaip vertinate šį mitybos režimą?
Ketogeninės dietos esmė – mažesnis angliavandenių kiekis, didesnis riebalų kiekis. Ši dieta buvo išrasta žmonėms, kenčiantiems nuo epilepsijos priepuolių; kai organizmas patenka į ketozės būseną, t.y. pradeda skaidyti riebalus kaip pirminį energijos šaltinį, šie ženkliai sumažėja.
Visgi, sveikam žmogui keto dietos laikytis ilgą laiką nepatarčiau, nes tai – organizmo alinimas. Subalansuotoje mityboje sveiki riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 20 proc. raciono.
Mano įsitikinimu, kiekviena dieta, kuri nukrypsta nuo įprasto mitybos režimo, turėtų būti aptarta su specialistu – šeimos gydytoju, dietologu. Tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Pavyzdžiui, vieni gali išmėginti žaliavalgystę, o kitiems, kurių virškinimo sistema neapdoroja žalių daržovių, tai būtų žalinga. Į bet kokius, o ypač drastiškus pokyčius, patarčiau žiūrėti įtariamai. Saugu vadovautis dviem esminiais sveikos mitybos principais – valgyti saikingai ir rinktis kuo įvairesnį maistą.