Tokijo olimpiadą vainikavo įspūdinga ceremonija: Lietuvos sąskaitoje – L.Asadauskaitės sidabro medalis

Lietuvos vėliavą uždarymo iškilmėse Tokijo olimpiniame stadione nešė penkiakovininkas Justinas Kinderis, o tautų parade kartu su treko dviratininkėmis Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė. Žygiavo medikai ir misijos atstovai.

Beveik visi kiti sportininkai jau išvykę namo. Apie 130 km nuo Tokijo esančiame dviratininkų kaimelyje liko tik šiandien startavusi dar viena treko dviratininkė Olivija Baleišytė.

Šalių delegacijos parade buvo gerokai mažesnės nei įprastai olimpinėse žaidynėse. Dėl pandemijos suvaržymų sportininkai išvykti iš Tokijo privalo praėjus 48 val. po paskutinio savo starto.

Atidarymo ceremonijoje Lietuvos vėliavą nešė plaukikas Giedrius Titenis ir dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė.

Tradiciškai per uždarymą, kurį iš tribūnos stebėjo ir Japonijos imperatorius Naruhito, buvo apdovanoti vyrų ir moterų maratono bėgimo medalininkai. Vyrai dar kovojo 800 km nuo Tokijo esančiame Sapore. Auksą iškovojo antrą kartą iš eilės olimpiniu čempionu tapęs Eliudas Kipchoge iš Kenijos. Sidabrą laimėjo Nyderlandų sportininkas Abdi Nageeye, bronzą – Bashiras Abdi iš Belgijos. Moterų auksą ir sidabrą pelnė Kenijos bėgikės – Peres Jepchirchir ir Brigid Kosgei, o bronzą laimėjo Molly Seidel iš JAV.

Per uždarymo ceremoniją olimpiečiai padėkojo ir gėlių puokštes, kuriomis buvo apdovanojami žaidynių medalininkai, įteikė savanorių atstovams. Jų žaidynėse darbavosi apie 70 tūkstančių.

Savanoriams, olimpiečiams, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentui Thomui Bachui ir TOK nariams, Japonijos ir Tokijo valdžios atstovams dėkojo Tokijo žaidynių organizacinio komiteto vadovė Seiko Hashimoto. Ji – buvusi greitojo čiuožimo ir dviračių sporto olimpietė, dalyvavusi ketveriose žiemos ir trejose vasaros olimpinėse žaidynėse.

Skambant olimpiniam himnui buvo nuleista olimpinė vėliava. Ją Tokijo gubernatorė Yuriko Koike perdavė T.Bachui, o šis – Paryžiaus merei Anne Hidalgo. Prancūzijos sostinėje vyks 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės.

Prancūzijos nacionaliniam orkestrui atlikus savo šalies himną, didžiuliuose ekranuos buvo rodomi šios šalies vaizdai, taip pat – tiesioginė transliacija iš Eliziejaus laukų, kur tarp susirinkusiųjų buvo ir iš Tokijo grįžę prancūzų olimpiečiai, o dangų raižė Prancūzijos vėliavos spalvų dūmus leidę lėktuvai.

TOK prezidentas T.Bachas, ant pakylos stovint Azijos, Europos, Afrikos, Amerikos, Okeanijos ir pabėgėlių komandos atstovams, oficialiai paskelbė Tokijo olimpinių žaidynių pabaigą. Prieš tai savo kalboje jis padėkojo atletams, o taip pat Japonijos žmonėms už sunkų darbą ir pasiaukojimą rengiant daugiausia iššūkių pareikalavusias žaidynes istorijoje. „Mes kartu tai padarėme“, – teigė T.Bachas.

Tokijo olimpinių žaidynių pavadinime oficialiai išliko skaičius 2020, nes pernai turėjusios vykti žaidynės buvo metams atidėtos dėl koronaviruso pandemijos.

Iš viso Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo  11 656 sportininkai iš 206 valstybių ir komandų. Buvo išdalinti  339 medalių komplektai. Daugiausia jų iškovojo JAV – 113 (39 aukso, 41 sidabro, 33 bronzos). Antrąją vietą medalių lentelėje su 88 medaliais užėmė Kinija (38, 32, 18), trečiąją su 58 – Japonija (27, 14, 17).

Lietuvos sąskaitoje – sidabro medalis, kurį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Iš viso ant garbės pakylos kopė 92 šalių atstovai.

Pirmą kartą savo šalių istorijoje olimpiniais čempionais tapo Bermudų, Filipinų ir Kataro atstovai. Pirmą kartą ant garbės pakylos užkopė Burkina Faso, San Marino ir Turkmėnijos sportininkai.

Tokijo žaidynėse pirmą kartą vyko karatė, sportinio laipiojimo, banglenčių ir riedlenčių varžybos, į olimpinę programą sugrįžo beisbolas ir softbolas, pirmąsyk surengtos krepšinio 3×3 ir BMX dviračių laisvojo stiliaus varžybos.

Rugpjūčio 24 d. Tokijuje startuos paralimpinės žaidynės.