Tortas saldus, pasekmės – ne itin. Cukraus žala sveikatai

Kiek cukraus per dieną nėra blogai?

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, suaugusiam žmogui dera per dieną suvartoti ne daugiau kaip 25 g, arba 6 šaukštelius, cukraus. Tačiau kečupo šaukšte gali būti šaukštelis cukraus. Puodelyje obuolių sulčių – beveik visos dienos cukraus norma. 200 g „Medaus“ torto – kone dviguba dienos norma.

Šiais atvejais kalbame apie paslėptą cukrų. Kitą dalį sudaro tas, kurio sąmoningai pasisemiame iš cukrinės. Kava (arbata) neskani nepasaldinta... Rytinė košė neskani... Naminis pyragas neskanus... Sąrašas produktų, sava ranka „patobulinamų“ cukrumi, ilgas, tiesa? Faktas: daugelis iš mūsų kiekvieną dieną jo suvartojame gerokai daugiau, nei pataria išmanantys apie sveikatą. Kita vertus, jų apie šį produktą skleidžiama informacija, kurios pastaruoju metu gausu ir kurios negirdi tik nenorintys girdėti, verčia kitomis akimis pažvelgti į tai, kas, regis, yra tiesiog neatsiejama žmogaus valgiaraščio dalis.

Jamie Oliverio nuomonė

„Cukrus, be jokių abejonių, – kitas nelabasis šalia rūkalų ir jį naudojanti pramonė turėtų išsigąsti. Ji turėtų būti apmokestinta taip pat kaip tie, kurie gamina tabaką ar bet ką kita, kas, atvirai kalbant, gali sugriauti gyvenimus“, – yra pasakęs maisto gamybos virtuozas. Kartu su bendraminčiais jis reikalavo, kad Didžiojoje Britanijoje cukraus mokestis būtų pradėtas taikyti saldiems gaiviesiems gėrimams, kuriuos taip mėgsta mažieji britai ir dėl to labai kenčia jų sveikata. Šių metų pradžioje Jamie Oliveris šventė pergalę, nes toks įstatymas buvo priimtas. Tačiau internautai ėmė baksnoti pirštais į receptus, skelbiamus Jamie Oliverio interneto svetainėje: cukraus juose – gausu. Antai viename kalėdinio pyrago be gliuteno gabalėlyje, kaip suskaičiavo akylas svetainės lankytojas, yra „123 procentai leistino per dieną suvartoti cukraus kiekio“. Būtų gerai susitvarkyti savo kieme, Jamie.

Odai, plaukams, dantims...

Ką sako apie cukraus įtaką mūsų organizmui tie, kurie gali ją įvertinti moderniais metodais?

Išoriniai požymiai ima rodytis sulaukus 30–35 metų, labiausiai kenčia odoje esančios kolageno ir elastino skaidulos.

Oda. Atsiradusios kūne cukraus molekulės ima bombarduoti ląsteles it koks meteoritų lietus ir jungiasi su baltymais. Tai – glikacijos procesas, kuris intensyvėja kaskart, kai cukraus kiekis kraujyje šokteli (dabar reikėtų pagalvoti apie saldžius gėrimus ir valgius, taip pat apie baltą duoną, makaronus iš rafinuotų miltų).

Išoriniai glikacijos požymiai ima rodytis sulaukus 30–35 metų, nuo jos labiausiai kenčia odoje esančios kolageno ir elastino skaidulos. Visos žinome, kad šių kokybė lemia odos stangrumą, lankstumą, putlumą. Perteklinio cukraus veikiamų baltymų skaidulos silpnėja, kietėja, keičiasi jų forma, dėl to prastėja odos spalva, tekstūra, daugėja raukšlių. Galutiniai glikacijos produktai gali paskatinti aknę, rožinę, sumažinti odos atsparumą UV spinduliams, cigarečių dūmams.

Plaukai. Galvos odą ir plaukų folikulus glikacija taip pat veikia. Be to, plaukų sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad gausus cukraus kiekis keičia hormonų pusiausvyrą didindamas kai kurių iš jų, pirmiausia – insulino, aktyvumą. Toks nuolat palaikomas disbalansas gali paskatinti plaukų plonėjimą ir židininį plikimą (alopeciją).

Kita teorija teigia, kad žmonės, valgantys daug saldumynų ir perdirbto greitojo maisto (kuris organizme sparčiai suskaidomas iki gliukozės ir turi daug pridėtinio cukraus), stokoja pagrindinės statybinės plaukų medžiagos – baltymų. Dar saldumynų mėgėjams, tikėtina, trūksta vitaminų, mikroelementų, nesočiųjų riebalų rūgščių, be kurių plaukai būna negyvybingi.

Dantys. Burnoje gyvenantys mikroorganizmai mėgsta cukrų ir kitus angliavandenius. Juos skaidydamos bakterijos išskiria rūgščių, kurios pajėgios ištirpdyti emalį. Kalbant apie jas – svarbu ir tai, ką vartojame, ir tai, kaip vartojame. Antai saldūs vandeningi vaisiai, kurių daleles seilės lengvai nuplauna ir mes greitai jas nuryjame, nepadaro dantims tiek žalos, kiek lipnūs saldainiai, razinos ar datulės. Iškart išgertas saldus gazuotas gėrimas taip nepakenkia, kaip pakenkia jo siurbčiojimas visą dieną. Kuo dažniau dedame į burną cukraus turinčių produktų, tuo dažniau išsiskiria rūgščių, išliekančių ant dantų apie pusvalandį.

Žmonės, kurie nejaučia saiko valgydami ir gerdami saldėsius, mažiau ir prasčiau miega.

Miegas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nejaučia saiko valgydami ir gerdami saldėsius, mažiau ir prasčiau miega. Pasak miego ekspertės, komentavusios vienos tokios studijos rezultatus, „cukrus gali būti kaltas dėl nerimastingumo ir hiperaktyvumo. Ir mes matome, kaip gan greitai miego ir cukraus ryšys tampa užburtu ratu: tai, ką žmonės įdeda į kūną vakare, nutraukia įprastą, sveiką naktinio poilsio ciklą, o prabudę ir negalėdami užmigti jie dažnai pajunta poreikį suvalgyti to, kas ir trukdo miegui“.

Stresas. Užburtame rate neretai atsiduria ir tie žmonės, kurie nuolat patiria stresą ir nemoka tinkamai, tarkim, medituodami ar mankštindamiesi, atsipalaiduoti. Streso apimtame kūne padaugėja hormono kortizolio ir jei tai vakaras, kortizolis trukdo organizmui gaminti miego hormoną melatoniną. Kai dėl melatonino stokos naktį blogai pailsima, ryte trūksta energijos, o jos, žinome iš patirties, gali suteikti saldi bandelė ir saldžios kavos puodelis. Jie, savo ruožtu, staigiai padidina cukraus kiekį kraujyje, tada protingasis organizmas išskiria hormono insulino, kurio užduotis – normalizuoti padėtį. Insulinas savo darbą padaro nieko nelaukdamas, bet staigiai sumažėjus cukraus taip pat staigiai dingsta energija...

Ligos. Per daug blogojo cholesterolio, per aukštas kraujospūdis, suriebėjusios kepenys, sutrikusi medžiagų apykaita, uždegimo židiniai organizme... Dažnas ir gausus gyvenimo saldinimas cukrumi provokuoja įvairias bjaurastis: nuo širdies sistemos ir ginekologinių ligų iki cukrinio diabeto, vėžio, Alzheimerio ligos.

Neraginame cukraus atsisakyti, bet...

...klausydami specialistų, raginame jį vartoti protingai. Taigi – kaip galime sau padėti?

• Sąmoningai vengti perdirbto maisto ir saldžių gazuotų gėrimų. Sugarscience.org skelbia, kad 74 proc. tokio maisto yra cukraus, kurį gamintojai gudriai slepia po įvairiais pavadinimais. Jų yra daugiau kaip 60: „sirupas“, „vaisių sultys“, „gliukozė“, „fruktozė“, „maltozė“, „dekstrozė“, „maltodekstrinas“, „melasa“, „medus“...
• Cukraus, kad ir kokio pavidalo jis būtų, molekulinė sudėtis ta pati, organizme jis virsta ta pačia gliukoze, pasekmės irgi tos pačios. Tai, kad meduje ir mažiau apdirbto cukraus rūšyse yra daugiau vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, esmės nekeičia.
• Yra paprastieji ir sudėtiniai angliavandeniai. Nesaldūs vafliai, bandelės, makaronai, greitai paruošiamos košės, dribsniai, balta duona ir kiti paprastais angliavandeniais vadinami produktai organizme labai sparčiai skaidomi – dėl to jame kyla gliukozės ir insulino potvyniai bei atoslūgiai. Daugiau valgant visų grūdo dalių produktų, t. y. sudėtinių angliavandenių, lengviau palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.
• Atsisakyti nuolatinio kramsnojimo ir valgyti kelis kartus per dieną tam tikromis valandomis.
• Nors vaisiuose cukraus yra, jis daro organizmui menkesnę žalą nei gautas iš bandelių. Tačiau natūralias vaisių sultis, jei iš jų pašalintos skaidulos, patartina vartoti saikingai, nes cukraus koncentracija jose būna didelė.

• Ieškoti cukraus pakaitalų, imti vartoti dirbtinius saldiklius – aklavietė. Išeitis – riboti saldumynus, suvartojamą cukraus kiekį, eksperimentuoti ir atrasti naujų, sveikesnių produktų.
• Daugiau gerkite žaliosios arbatos, dažniau valgykite nesočiųjų riebalų rūgščių turinčių ir raugintų produktų.
• Įpraskite po valgio pakramtyti becukrės kramtomosios gumos, kieto vaisiaus ar daržovės.
• Artėjant nakčiai visiems, o ypač jautriau miegantiems žmonėms, sveikiau apsieiti be maisto, kuriame yra cukraus ar kitų saldiklių.
• Seniai pastebėta: kuo dažniau ir daugiau žmogus vartoja saldumynų, tuo labiau jų nori ir kontroliuoti šį potraukį darosi vis sunkiau. Tačiau identifikavus emocinę paskatą juos valgyti, įmanoma padėtį pakeisti. Galbūt vertėtų pasimokyti emocinės laisvės technikos ar meditacijos? Užsirašyti į intuityvaus valgymo grupę? Būdų sau padėti yra, bet, matyt, pirmiausia reikia pripažinti: „Turiu problemą!“