Triukšmas – mūsų kasdienis palydovas. Ar įmanoma jo išvengti?

Nuolat gyvendami triukšme kenkiame sau

Niekam ne paslaptis, kad triukšmas kenkia sveikatai. Pavyzdžiui, klausoma tranki muzika gali pažeisti klausos nervus ir klausa ilgainiui ims silpnėti. Tiems žmonėms, kurie dirba triukšmingoje aplinkoje (70–80 dB), akivaizdūs klausos sutrikimai gali pasireikšti po 10 metų.

Gyvenantieji itin triukšmingose vietovėse – greitkelio, oro uosto, geležinkelio – labiau linkę sirgti depresija, patirti nerimo priepuolių.

Be to, triukšmas žmogui sukelia stresą, kuris yra daugelio ligų priežastis. Tiems, kurie nuolat gyvena triukšme, dažniau skauda galvą, padidėja kraujospūdis, gali sutrikti virškinimas. Visgi dažnai net nesusimąstome, kad nuolatinis triukšmas gali būti šių negalavimų priežastis.

Ne šiaip sau senovėje įkyrų triukšmą pasitelkdavo kaip efektyvią nusikaltėlių kankinimo priemonę. Pavyzdžiui, nusikaltėlį sodindavo prie skardos, ant kurios iš lėto lašėdavo vandens lašai arba po nuolat gaudžiančiu varpu. Šie būdai tik įrodo, kad nuolatinis erzinantis garsas gali labai paveikti psichiką.

Gyvenantieji itin triukšmingose vietovėse – greitkelio, oro uosto, geležinkelio – labiau linkę sirgti depresija, patirti nerimo priepuolių. Dėl triukšmo gali suprastėti miego kokybė. O juk labiausiai gyventojai būtent ir kenčia nuo automobilių gausmo, kuris sudaro daugiau nei 90 proc. viso miestų gyventojams tenkančio triukšmo. Ir tik likusią nedidelę dalį sudaro geležinkelio, oro transporto, gamyklų keliamas ir buitinis triukšmas.

Daugiau tylos ir gamtos – pagerės savijauta

O štai tyla, priešingai nei triukšmas, naudinga mūsų bendrai savijautai ir sveikatai. Kai esame tyloje, jaučiamės ramūs ir atsipalaidavę, lėtėja pulsas, gerėja virškinamojo trakto veikla, labiau nusiraminama.

Ne veltui nuo triukšmo bėgantys žmonės renkasi tylos stovyklas, kuriose ne tik galima, bet ir būtina tylėti, neleidžiama net kalbėtis su kitais. Tik tyloje žmogus gali grįžti į save, suvokti supantį pasaulį, išgirsti savo paties mintis. Be to, kad ir kaip būtų keista, išmokstama su kitais žmonėmis bendrauti tyloje.

O rašytoja Sara Maitland „Tylos knygoje“ plačiau aprašo tylos naudą organizmui. Ji sako, kad jei dažniau leisime sau pabūti tyloje, pagerės atmintis, lengviau susikaupsime, būsime žvalesni. Tai gana lengvai išmatuojami ir pajuntami požymiai. O kartais užtenka ir raminančio miško ošimo, paukščių čiulbėjimo, vėjo dvelksmo. Kai esame gamtos apsuptyje, stipriname imunitetą, gauname energijos, emociškai ir fiziškai pailsime.

Žinokite, koks garsas leidžiamas

Visi norime tylos, ypač tada, kai grįžtame iš darbų vakare ir tikimės ramaus vakaro. Todėl reikėtų atsiminti, kad dienos metu (6 val. ryto–18 val. vakaro)

leidžiamas iki 55 decibelų siekiantis triukšmas. Nuo 18 iki 22 val. – iki 50 dB, o nuo 22 iki 6 val. – iki 45 dB. Ramybė turi prasidėti nuo 18 val., o nakties metas – nuo 22 val.

Naktį daugiabučiuose turi būti tylu, tad aiškius garsus kaimynai gali laikyti triukšmu. Gyvenamųjų pastatų (namų) teritorijose leidžiamas maksimalus garso lygis dieną (6–18 val.) turi neviršyti 70 dB, vakare (18–22 val.) – 65 dB, o naktį (22–6 val.) – 60 dB.

Tiems, kurie nori išsimatuoti garsą savo aplinkoje, į savo išmanųjį telefoną gali atsisiųsti specialią programėlę – jų yra įvairių. Visgi reikėtų žinoti, kad jos nurodo tik orientacinį garso stiprumą, o norėdami tiksliai išmatuoti triukšmą, turėtumėte tai daryti su profesionalia įranga.

Ar pagalvojote, kiek decibelų turi įvairūs mūsų aplinkoje sklindantys garsai?

• Lietaus šniokštimas – maždaug 40–50 dB
• Vidutinio garsumo pokalbis – maždaug 60 dB
• Dulkių siurblys – maždaug 70 dB
• Judri gatvė – maždaug 75–85 dB
• Gaisrinės arba greitosios pagalbos sirenos – maždaug 100 dB
• Stiprus griaustinis – maždaug 120 dB
• Kylantis lėktuvas –130 dB

TAIP PAT SKAITYKITE Šienligė. Kaip sau padėti?