„Tylūs balsai“ – socialinis projektas apie mamų kelionę per pogimdyminę depresiją

2023-iaisiais Lietuvoje dėl savižudybių mirė – 18,6 proc. moterų. Tačiau nepaisant to, pogimdyminės depresijos tema pas mus dar yra tabu. Norėdama moterims įkvėpti drąsos kreiptis pagalbos ir prabilti apie patiriamus sunkumus, žurnalistė, dviejų vaikų mama Greta Kondrataitė-Paleckienė sukūrė socialinį projektą „Tylūs balsai“. Projekto metu moterys ir žinomos mamos dalinsis istorijomis apie savo kelionę per pogimdyminę depresiją.

Apie projektą plačiau pasakoja pati jo iniciatorė Greta Kondrataitė-Paleckienė.

Kaip gimė idėja sukurti projektą „Tylūs balsai“? Kas paskatino imtis šios iniciatyvos?

Pati esu mama, tad šis projektas man pačiai labai artimas. Nors ir neišgyvenau pogimdyminės depresijos. Skaudi patirtis po pirmojo gimdymo išliko ilgam. Man, kaip pirmakartei mamai psichologinė gimdymo trauma ilgam įsirėžė į atmintį. Mano gimdymas iš planuoto ir skatinto, staiga baigėsi nepaprastai skubia Cezario pjūvio operacija, teko gelbėti tiek mane, tiek sūnų, vėliau sekė sunkus atsigavimo laikotarpis. Ir nors teko patirti įvairių fizinių ir psichologinių sunkumų, tačiau pačios pogimdyminės depresijos aš išvengiau ir išvengiau tik artimųjų, ir draugų palaikymo dėka.

Tad atsigavau ganėtinai greitai, tačiau ne kartą patyriau spaudimą iš visuomenės, iš kitų moterų, o ypatingai iš kitų mamų. Todėl puikiai žinau, kaip tas spaudimas žaloja pirmakarčių mamų emocinę būklę ir tik vienetai atlaiko, dauguma po tokio visuomenės spaudimo ima ir palūžta. Būtent dėl to ėmiausi šios iniciatyvos, šio projekto.

Noriu, kad moterys, juolab mamos, nebijotų garsiai kalbėti apie savo sunkumus, nebijotų prašyti pagalbos, o svarbiausia nebūtų smerkiamos dėl vienokių ar kitokių savo pasirinkimų motinystėje. Tik taip išvengsime nelaimių, kurios įvyksta, nes dabar didžioji dauguma mamų tiesiog nedrįsta kreiptis pagalbos baimindamosis, ką pagalvos kiti.

Kodėl buvo pasirinktas būtent toks projekto pavadinimas – „Tylūs balsai“? Ką jis simbolizuoja?

Šis pavadinimas atspindi tai, ką mamos patiria išgyvendamos pogimdyminę depresiją. Projekto pavadinime užkoduota žinutė – „Tylūs balsai‘‘ yra tos baimės, kurias moterys linkusios užrakinti savyje, dėl kurių vėliau bijo kreiptis pagalbos, visą tai veda prie dar didesnių sunkumų. Norėčiau, kad laikui bėgant kalbėti apie pogimdyminę depresiją moterims nebūtų tabu, kad dalintis apie sunkumus būtų savaime suprantamas dalykas, ir kad tie „Tylūs balsai‘‘ virstų garsiais ir aiškiai girdimais. Viliuosi, kad šis socialinis projektas padės nors vienai mamai, kad ji ne tik išdrįs pasipasakoti patiems artimiausiems, bet ir sugebės savyje atrasti jėgų ir kreipsis pagalbos į specialistus.

Kokią pagrindinę žinutę norite perduoti per šį projektą visuomenei?

Mes turime nustoti smerkti kitas mamas. Lietuvoje viena iš penkių mamų patiria pogimdyminės depresijos simptomus, tai rodo Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos apklausos. Tačiau praėjusiais metais nustatytas tik 41 pogimdyminės depresijos atvejis. Ir tai tik dar kartą įrodo, kad mamos nedrįsta kreiptis pagalbos. O nedrįsta dėl to, kad jos jaučia gėda, nes dažnu atveju jas smerkia ne tik patys artimiausi, bet ir likusi visuomenės dalis.

Turėtume suprasti, kad pavyzdžiui tai kokiu būdu moteris pagimdė, nenulemia jos meilės vaikui, kad faktas ji žindė ar ne, nepadaro moters blogesne mama, nei tos, kuri savo vaikelį maitino metus ar du. Juk kiekviena mūsų savo vaikams esame pati nuostabiausia mama pasaulyje, nekalbu apie tuos kraštutinumus, kuomet namuose yra smurtaujama, vartojamas alkoholis, nes kažin ar tokia mama, ar tėvai jau sugeba įvertinti kas jų vaikui yra geriausia.

Kaip manote, dėl ko visuomenė dažniausiai smerkia moteris?

Labiausiai moterys yra smerkiamos dėl savo pasirinkimų, dėl gimdymo būdo, dėl žindymo, tačiau tik mama pati žino kas yra geriausia jos vaikui ir jai pačiai. Tad smerkti mamą dėl to, kad ji pasirinko gimdyti Cezario pjūvio pagalba, net nepaklausus kodėl, yra tiesiog amoralu. Visgi, atsakyti į klausimą – kodėl, ji jums neprivalo, nebent tai darytų savo noru. Tačiau dažnu atveju tokie pasirinkimai būna nulemti gimdymo traumų, psichologinių baimių apie kurias smerkiančioji visuomenės dalis net nesusimąsto.

Taip pat mamos smerkiamos ir dėl žindymo, jos patiria didžiulį spaudimą, tačiau to kas vyksta už uždarų durų nežino niekas. Galbūt ta moteris tiesiog negali žindyti dėl medicininių priežasčių, galbūt jai dingo pienas dėl patiriamo streso. Juk tų priežasčių kodėl, gali būti labai daug, tačiau lengviausia yra nuteisti.

Na, o tuomet atsiranda bevertiškumo, kaltės jausmas, sumažėja savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu. Ir man labai liūdna, nes mes vis dar gyvename tokioje realybėje, kai moteris moteriai ne draugė, o priešė ir tik taikosi, kaip „įgelti‘‘. Todėl dažna moteris susiduria su įvairias emociniais sunkumais ir netgi išgyvena pogimdyminę depresiją.

Gal ketinate į projektą įtraukti ir profesionalius psichologus, socialinius darbuotojus ar kitus specialistus? Jei taip, kokį vaidmenį jie atliks?

Taip, po kiekvienos pasidalintos istorijos bus pridėtas specialisto komentaras, šiuo atveju psichologės, apie tai į ką būtų svarbu atkreipti dėmesį, kokie yra pirmieji pogimdyminės depresijos požymiai, kur galima kreiptis nemokamos pagalbos ir ką būtų galima daryti konkrečiu pasidalintos istorijos atveju.

Kaip moterys, išgyvenusios pogimdyminę depresiją, gali prisijungti prie projekto ir pasidalinti savo istorijomis?

Kiekviena istorija yra laukiama, jeigu esate tikra, kad galite ir norite pasidalinti savo istorija ir taip įkvėpti kitas mamas išgyvenančias pogimdyminę depresiją kreiptis pagalbos į specialistus, savo istoriją galite atsiųsti el. p.: tylus.balsai@gmail.com

Kur kreiptis, jeigu jums šiuo metu reikia pagalbos:

• Pagalbos moterims linija – emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. Tel. 8 800 66366 visą parą, pagalbosmoterimslinija.lt
• Jei patiriate krizinį nėštumą – www.krizinionestumocentras.lt
• Tėvų linija – psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. Tel. 8 800 90012 I–V 9–13 val. ir 17–21 val., tevulinija.lt.
• Mamos linija – anoniminė emocinė parama el. laiškais, skirta mamoms, išgyvenančioms motinystės melancholiją: laiskaimamai@mamoslinija.lt, mamoslinija.lt.
• Ankstukų pagalbos linija – parama ir pagalba šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio. Tel. +370 612 03800 visą parą, ankstukai.lt.
• Neišnešiotukų pagalbos linija – paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio. Tel. +370 699 80008, padeduaugti.lt.
• Kitų emocinės pagalbos linijų kontaktus rasite čia: https://pagalbasau.lt/gaukpagalba.

  Krizinis nėštumas

  Jei patiriate krizinį nėštumą

  www.krizinionestumocentras.lt

  Gyvybės langeliai

  Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“

  Žolyno g. 47 ,Vilnius

  Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinika

  Architektų g. 77, Šiauliai

  Kauno Prano Mažylio gimdymo namai

  V. Putvinskio g. 3, Kaunas

  Respublikinės Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos klinika Krikščioniškieji gimdymo namai

  Miško g. 27, Kaunas

  Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namai

  Staniūnų g. 41, Panevėžys

  Marijampolės miesto ligoninė

  Palangos g. 1, Marijampolė

  Tauragės ligoninė

  V. Kudirkos g. 2, Tauragė

  Jonavos ligoninė

  Žeimių g. 19, Jonava

  Klaipėdos universitetinė ligoninė

  Liepojos g. 41, Klaipėda