Ne vieną tūkstantmetį maitinusios ir žmones, ir gyvulius, ropės vieną dieną tapo niekam nereikalingos. Kas šiandien galėtų pasakyti, koks šių daržovių skonis? O kadaise jos karaliavo Europoje – kol Kristupas Kolumbas neatvežė į mūsų žemyną bulvių.
„Kartais susitinku su mokiniais, kad jiems papasakočiau apie visavertę mitybą. Pradinukai yra girdėję pasaką apie ropę, bet kai paklausiu, ar jos ragavę, dažniausiai nepakyla nė viena ranka. Šiandienos vaikai ropę mato tik paveiksliukuose“, – apgailestauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Nepatinka? Užmėtyk ropėmis
Pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei trisdešimt skirtingų dydžių, spalvų, skonių, įvairiai naudojamų ropių rūšių, kai kurias galima sėti du kartus – pavasarį ir rudeniop. Violetinės, kurių apačia balta, o viršutinė dalis – purpurinė, paplitusios plačiausiai.
Ropių tėvyne laikoma ir Europa, ir Azija. Senovės persai, egiptiečiai manė, kad jos, dažnai žalios ar tiesiog keptos karštuose pelenuose, tinkamos valgyti tik varguomenei. Egipte ropėmis buvo maitinami piramides statantys vergai.
Naudingi prof. Rimanto Stuko patarimai, su kuo ir kaip valgyti ropę, bei receptas, kurie reabilituos šią daržovę – Žmonės.lt prenumeratoriams.
O štai senovės Romoje keptas ropes valgydavo visų luomų atstovai. Aukštesnio luomo romėnai jų skonį pagerindavo kmynais ar medumi. Romėnams netgi neužtekdavo savo išaugintų ropių, todėl iš pavergtų tautų reikalaudavo duoklės šiais šakniavaisiais. Beje, Romos laikais ropėmis apmėtydavo nemėgstamus visuomenės veikėjus.