Vakaro skaitiniai: Jolitos Herlyn „Svaigulys“
Tinklaraštininkė Jurgita Dzikienė – marketingo profesionalė, paskyrusi savo laiką vaikų auginimui ir mylimam hobiui – knygų skaitymui. „Prieš ketverius metus išėjus vaiko priežiūros atostogų, skaitymas ir įvairių tekstų rašymas man tapo tikra atgaiva nuo kasdienių rūpesčių,“ – teigia tinklaraščio „Mama su knyga“ autorė. Dalinamės jos apžvalga Jolita Herlyn knygai „Svaigulys“.
Romanas prasideda Rio de Žaneire, Brazilijoje. Pagrindinė veikėja Kamilė spruko pas tetą į Rio nuo vilko (nelaimingos meilės) ir, jau lyg apsilaižiusi žaizdas, užšoko ant meškos.
Tiesiu taikymu pateko į vedusio, tačiau vien dėl išvaizdos verto nuodėmės, brazilo pinkles. Ji taip paikai įkliuvo, kad man kaipmat kilo klausimas: „O kiek tau metų, kad esi tokia naivi?”
Ėmiau ieškoti daugiau informacijos apie šią knygą ir aptikau, kad tai… Jolitos Herlyn romano „Trys mano vieninteliai“ tęsinys!
Susierzinau.
Iš pradžių galvojau, kad padėsiu kūrinį į šalį ir tęsiu perskaičiusi priešistorę, bet… Buvo vėlus vakaras ir mes kaip tik buvome Molėtų rajone, tad nutariau, kad nenoriu likti be skaitymo visą savaitgalį ir išsibumbėjusi visgi grįžau į Rio.
O ten užvirė tikra pekla: Kamilė, pažeminta brazilo elgesio, leidžiasi į avantiūrą ir iškeliauja į Peru džiungles pas šamanus, kurie organizuoja ajahuaskos ceremoniją su mistiniu lianų vynu.
Paslaptingas gėrimas kiekvienam dalyviui tarsi atveria duris į kitą dimensiją, parodo gyvenimo kelią ar bent nukreipia kažkuria linkme. Kamilė paveikta gėralo sukeltų vizijų nusprendžia keliauti atgal į Lietuvą.
Grįžus į Klaipėdą atrodė, kad gyvenimas tarsi pats susistygavo, aprimo, ji buvo ten kur jai nurodė likimas ir iš pažiūros visai neblogai sekėsi. Vieną dieną lemtis jai vėl pūstelėjo palankiu vėju ir Kamilė netikėtai kavinėje sutiko vyrą su kuriuo susipažino Peru.
Tuomet užgimę jausmai suteikė pilnatvės jausmą, ilgai besiblaškęs Kamilės jausmų laivelis atrado savo uostą ir galėjo jame ramiausiai plūduriuoti… Bet.
Kūrinys tuo ir baigtųsi jei, po neilgo laiko, jos gyvenime nebūtų atsiradęs dar vienas vyriškos giminės atstovas. O tuomet karuselė įnirtingai užsisuko sukeldama emocijų ir pasirinkimų audrą.
Kai kuriais momentais norėjosi Kamilę kaip reikiant papurtyti. Laikydama rankose šią knygą, kartais atrodžiau ir komentavau, panašiai kaip vyras žiūrėdamas krepšinio rungtynes, kuomet svarbus žaidėjas lemiamą sekundę pameta kamuolį.
Juk ji gavo ko norėjo, turėjo jaustis laiminga, atsakingai žiūrėti į savo gyvenimą, tačiau jos poelgiai… Šioje vietoje itin tiko sparnuota mintis, išskridusi Rio: „Dažnas sergame svajone, nuo kurios išgiję susergame dar labiau.”
Žavėjausi Lotynų Amerikos dalimi. Autorė itin ryškiai ir natūraliai aprašė egzotiškąjį Rio, jo apylinkes, Peru. Vaizdingai supažindino su vietiniais patiekalais, vaisiais ir kitais dalykais būdingais tam kraštui ir kultūrai.
Tačiau „Lietuvoje ir kitur“ jautėsi pasikeitęs rašymo stilius. Brazilijos dalis man pasirodė nuoširdesnė, labiau išjausta ir emocingesnė, o „Lietuvoje ir kitur” veiksmai tarsi suspausti, trikdė laiko šuoliai tarp kai kurių įvykių, kai laikas išties įtemptas, ji blaškosi negalėdama pasirinkti ir staiga praeina kelios savaitės, o skaitytojui lieka neaišku kas per jas buvo išgyventa.
„Svaigulys“ tikrų tikriausia moteriška knyga, puikiai tinkanti į vasaros skaitinių sąrašą ir, manau, nepaliks abejingos nei vienos skaitytojos: vienos peiks, kitos sukios galvas negalėdamos patikėti, o dar kitos sakys „kaip aš ją suprantu…“
O aš nieko nelaukdama kimbu į pirmąją šios istorijos dalį. Tikiuosi pavyks labiau pažinti Kamilę, susidaryti jos portretą ir galbūt suprasiu kai kurių jos poelgių motyvus.
Daugiau knygų apžvalgų galite rasti tinklaraštyje „Mama su knyga“.