Vakaro skaitiniai: Rūtos Šepetys „Druska jūrai“

Rūta Šepetys – Druska jūrai / „Mama su knyga“ nuotr.
Rūta Šepetys – Druska jūrai / „Mama su knyga“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2017-09-01 20:49
AA

Tinklaraštininkė Jurgita Dzikienė – marketingo profesionalė, paskyrusi savo laiką vaikelių auginimui ir mylimam hobiui – knygų skaitymui. „Prieš ketverius metus išėjus vaiko priežiūros atostogų, skaitymas ir įvairių tekstų rašymas man tapo tikra atgaiva nuo kasdienių rūpesčių,“ – teigia tinklaraščio „Mama su knyga“ autorė. Dalinamės jos apžvalga Rūtos Šepetys knygai „Druska jūrai“.

Jurgita Dzikiene Mama su knyga / „Mama su knyga“

Milžiniško populiarumo sulaukusios knygos dažniausiai iki manęs ateina šiek tiek vėluodamos. Nuslūgus susižavėjimo ir aikčiojimų „ar skaitei?“ bangai, man iš tikrųjų kyla noras tą kūrinį perskaityti. Apie šią knygą teko girdėti įvairių kalbų, bet stengiausi neįsiminti tų atsiliepimų, nes visuomet noriu pati susidaryti nuomonę. Ir tik paskaičius ieškau informacijos apie autorių, kūrinio kilmę, skaitau kitas recenzijas. Tiesa, prisipažinsiu, galvojau, kad Rūta Šepetys rašo lietuviškai, bet apie ši savo įspūdį aprašysiu pabaigoje…

Rūta Šepetys – lietuvio, pabėgusio iš Lietuvos prasidėjus sovietinei okupacijai, ir amerikietės jauniausioji atžala. Ji gimė JAV (Detroite, Mičigano valstijoje) ir ten tebegyvena (Nešvilyje, Tenesio valstijoje). Tai – jau trečiasis autorės romanas, 2016 metais Goodreads Choice Awards išrinktas geriausia grožine metų knyga ir 2017 metais pelnęs jai Carnegie medalį (Jungtinės karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui).

Istoriją apie didžiausią tragediją jūreivystės istorijoje R.Šepetys išgirdo iš savo tėvo pusseserės, kuri laimingo atsitiktinumo dėka 1945-aisiais nepateko į nuskandintą „Vilhelmą Hustlofą“. Ji ir pasiūlė Rūtai parašyti apie laivo tragediją. Medžiagą knygai autorė rinko trejus metus, apkeliavo daugybę šalių, kalbino susijusius žmones ir konsultavosi su įvairiais tragediją tyrinėjusiais specialistais.

1945 metų pradžioje, kai Stalino armija jau visiškai lipo ant kulnų Hitleriui ir jo kariai traukėsi į Vokietiją, milijonai civilių iš Rytų Prūsijos ir Baltijos šalių tapo pabėgėliais, desperatiškai skubėdami gelbėtis nuo siaubingų karo veiksmų. Buvo pradėta didžiausia žmonijos istorijoje evakuacija per jūrą – Hanibalas.

Kūrinys „Druska jūrai“ prasideda lediniame kelyje link Gotenhafeno uosto, kuris bėgliams telikęs vienintelis kelias į Vakarus, kur laukia laivai paruošti minėtai evakuacijai. Tame kelyje susipina trijų visiškai skirtingų, tačiau karo suvienytų, jaunuolių keliai.

Joana – lietuvė, iš Biržų, medicinos seselė negalinti nei vieno žmogaus palikti likimo gniaužtuose ir jautriai, tačiau gana blaiviu protu, išgyvenanti skaudžius nutikimus.

Emilija – lenkaitė, kelianti gailestį, iš pažiūros labai jauna, gležna gėlelė, bet eigoje pasirodo kaip stipri kovotoja.

Florianas – bėglys iš Rytprūsių. Atrodė, piktas ir tikslus it kareivis, protarpiais vis užsimenantis apie savo paslaptingus meninius sugebėjimus. Nors norėjo keliauti vienas, tačiau jis atsirasdavo prie keliautojų grupelės reikalingais momentais. Slapčia žavėjosi Joana ir pelnė besąlygiška Emilijos pasitikėjimą.

Visi jie su savimi nešėsi gniuždančių paslapčių kraitį. Ėjo žvarbiu sausio keliu ir pasitikėti galėjo tik patys savimi.

Šiaip ne taip pasiekę kelionės tikslą – Gotenhafeno uostą – jie susipažino su ketvirtuoju kūrinio pasakotoju.

Alfredas – vokietis jūreivis buvo tuščiagarbis svajotojas gyvenantis fantazijų pasaulyje. Su skaitytoju jis daugiausiai bendravo menamais laiškais mylimajai. Jo autoritetas Hitleris su visa savo ideologija ir būtent į tą siaubūną lygiavo Alfredas.

Su Alfredo pagalba visi trys pateko į vieną laivą – „Vilhelmą Hustlofą“ – ir turėjo būti išgelbėti. Kiekvienas veikėjas pajuto palengvėjimą. Jie turėjo pas ką arba dėl ko gelbėtis ir vylėsi pasieksiantys kitą krantą.

Pasak tikros istorijos, į lemtingąjį laivą sulipo daugiau nei 10 000 pabėgėlių bei sužeistų karių. Ir vos po devynių valandų jį torpedavo povandeninis rusų laivas. Žuvo 9000 žmonių, išgelbėti pavyko 1251 žmones.

Visas kūrinys pasakojamas iš keturių perspektyvų: Joanos, Emilijos, Floriano ir Alfredo. Kiekvienas jų skyrius tesudarė puslapį ar pusantro, pasakojama pirmuoju asmeniu, kaskart žvelgiant į tą patį įvykį vis kito veikėjo akimis. Išties įdomus sprendimas ir turėjo būti sudėtingas rašymo procesas, atrodė, kad kiekvieną veikėją aprašė skirtingi rašytojai: puikiai atskleisti charakteriai, unikalūs išgyvenimai, po keleto skyrių jau net nežiūrint kurio kalba galima lengvai atspėti.

Kadangi kūrinys orientuotas į paauglių auditoriją, parašytas paprasta kalba, be sudėtingų išvedžiojimų, tad skaitėsi lengvai bei greitai. Kiekviename skyriuje buvo atskleidžiama po trupinėlį paslapties ir skaitytojas kaip Jonukas su Grytute visąlaik vedamas trupinių keliu – sunku padėti knygą į šalį, kad netyčia nenukryptum nuo kelio.

Kaip užsiminiau apžvalgos pradžioje, pernelyg nesidomėjau ir nežinojau, kad Rūta Šepetys nemoka lietuvių kalbos. Vos pradėjus skaityti, kilo įtarimas, kad kažkas ne taip… Atsivertusi pirmus puslapius pamačiau kas – knyga verstinė. Pamenu, prieš kokius aštuonerius metus, kai tik pradėjau dirbti marketingo srityje, gavau užduotį iš anglų kalbos išversti tekstą. Man tada taip nepatiko tas tekstas, kad verčiau vien iš pareigos. Paskaičiusi tuometė mano mentorė, pasakė: „kai verti tekstą, lietuviškai turi jį perrašyti taip, kad niekas nesuprastų, jog jis išverstas.“ Manau lygiai tokia pati sąlyga turėtų galioti ir su knygomis. Šiemet, kai skaitau lietuvių autorių knygas, pajaučiau žymų skirtumą tarp originalo kalbos ir verstinių knygų.

„Druska jūrai“ – įdomi, jautri istorija, paremta tikrais įvykiais, ir rekomenduoju ją nenustatydama nei lyties, nei tikslios amžiaus grupės. Jaunajai kartai turėtų būti smalsu susipažinti su įvykiais apie kuriuos jie galbūt nėra žinoję, vyresnieji gali palyginti istoriją su girdėtais pasakojimais iš tėvų, senelių, o senjorų karta – tikrai įvertins šiuos prisiminimus.

„Mama su knyga“ logotipas / „Mama su knyga“ nuotr.

Daugiau knygų apžvalgų galite rasti tinklaraštyje „Mama su knyga“.