Vakaro skaitiniai: Karolinos Germanavičiūtės „Už stiklo durų“
Tinklaraštininkė Jurgita Dzikienė – marketingo profesionalė, paskyrusi savo laiką vaikelių auginimui ir mylimam hobiui – knygų skaitymui. „Prieš ketverius metus išėjus vaiko priežiūros atostogų, skaitymas ir įvairių tekstų rašymas man tapo tikra atgaiva nuo kasdienių rūpesčių,“ – teigia tinklaraščio „Mama su knyga“ autorė. Dalinamės jos apžvalga Karolinos Germanavičiūtės knygai „Už stiklo durų“.
Romaną „Už stiklo durų“ aptikau prieš keletą mėnesių „Knygų klubo“ skelbtame lietuvių autorių bestselerių sąraše. Maniau, kad mano šiųmetei temai (lietuvių autorių kūriniai) sąrašas bus tiesiog knygų sodas, bet išsirinkau vos dvi. Šiaip konkrečių reikalavimų knygos įsigijimui neturiu: jei mano akį patraukia viršelis, permetu akimis aprašymą ir vos pajutus, kad gali būti nors kiek įdomu – imu.
Trumpai apie autorę: Karolina Germanavičiūtė – Londone gyvenanti, dvidešimt ketverių metų (jei teisingai radau) žurnalistė, fitneso atletė, kurianti tinklaraštį apie sportą ir sveiką gyvenimo būdą.
Romane sugretinami keleto žmonių gyvenimai: Igno, jo žmonos Linos, meilužės Lilės ir geriausios Linos draugės Rasos su vyru Mindaugu, kuris dar yra ir Igno geriausias draugas. Kūrinys prasideda nuo Lilės, kuri oro uoste laukia Igno. Jauna mergina besitenkinanti meilužės statusu, jau kelintą kartą pavedama, tačiau vis tiek išskrenda viena į Maltą. Besilinksmindama su geriausia drauge, kuri ten gyvena, Lilė susipažįsta su žavingu vaikinu Klaidu.
Tuo tarpu Ignas, įsitikinęs, kad žmonos geriausia draugė Rasa neišduos mačius jį su Lile mieste, ir priskiedęs Linai esą važiuoja į komandiruotę Lenkijoje, išlekia į Maltą ieškoti Lilės. Deja, nesėkmingai. Ji išjungusi telefoną ir lyg kankinasi be Igno, bet tuo pačiu metu jau žavisi nauja simpatija.
Netrukus veiksmas persikelia į Lietuvą. Lilė šiek tiek blaškosi tarp dviejų vyrų, Ignas bando laviruoti tarp žmonos kaprizų ir meilužės atitolimo. Lina pergyvena dėl dalykų, padarytų praeityje ir svarsto kaip atgauti vyrą. Rasa išgyvena kritinį laikotarpį santuokoje ir renkasi kokioje ateityje norėtų gyventi. Visi veikėjai su savo šešėliais, išgyvenimais, vizijomis ir norais.
Neslėpsiu, mano manymu, tai nėra itin stiprus kūrinys. Jo siužetas kažkuo labai primena serialą „Moterys meluoja geriau“. Pati istorija nėra bloga, bet galvoju, kad daugiau patirties turinti rašytoja, galėjo viską išvystyti originaliau, įdomiau. Rašymo stilius nepaliko didelio įspūdžio, nors nėra prastas, bet paprastas (vietomis kanceliarinis). Man pritrūko vaizdingumo, individualumo. Emocijos iškepti kaip blynai, be meninių išvedžiojimų. Pasitaikė ir nemažai šabloniškų minčių.
Patiko pabaiga. Vienai veikėjai – laiminga, kitai nelabai, o trečiajai su klaustuku… Manau, kad tas klaustukas gali vesti į antrąją romano dalį.
Ši knyga jums tiks, kai norisi tiesiog skaityti, neieškant gilių minčių ir pasiduoti lengvai įvykių tėkmei.
Daugiau knygų apžvalgų galite rasti tinklaraštyje „Mama su knyga“.