Valgyti ar vengti? Populiariausi mitai apie duoną
Duona – vienas seniausias tradicijas turinčių maisto produktų, kuriuos gamina žmonija. Vis dėlto ji iki šiol kelia daugybę ginčų. Ji įtraukiama į tukinančių produktų sąrašą, tai vėl iš naujo reabilituojama. Vieni visiškai atsisako bet kokių duonos gaminių, o kiti be jos neišgyventų nei dienos.
„Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė Snieguolė Šoblinskienė ragina išmokti atskirti klaidinančią informaciją ir paneigia šešis populiarius mitus apie duoną.
1. Mitas: Lietuvoje duonos kepimo tradicijos yra apmirusios
Šį mitą lengvai paneigia faktas, kad duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didžioji jų dalis – smulkūs verslai. Lietuvos duonos kepėjai per metus iškepa vidutiniškai apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių gaminių. S. Šoblinskienė pažymi, kad išskirtiniu skoniu ir aukščiausia kokybe pasižyminčius lietuviškus duonos gaminius vertina ir tokių tolimų užsienio šalių kaip JAV gyventojai.
2. Mitas: namuose iškepta duona yra sveikesnė, nei pirkta parduotuvėje
S. Šoblinskienės teigimu, ir namuose, ir kepykloje pagaminta duona gali būti vienodai sveika. Viskas priklauso nuo to, kokios žaliavos ir koks technologinis procesas yra naudojamas duonos gamybai.
„Kepant ją namuose paprastai naudojami iš anksto paruošti sausi mišiniai ir sausi raugai, kurie vėliau paskaninami įvairiomis sėklomis, grūdais, uogomis. Toks procesas nėra labai ilgas ir sudėtingas. Tuo tarpu industrinis duonos gamintojas ruošia savo raugus ir plikinius, kurių fermentacija užtrunka nuo kelių iki keliolikos valandų. Tada maišomos tešlos, kurios irgi ne vieną valandą brandinamos kubiluose. Tik tada kepama duona“, - pasakoja „Vilniaus duonos“ atstovė.
3. Mitas: duona yra kenksminga sveikatai
Ne vienas dietologas sutiks, jog duona – tai tikras energijos šaltinis. Joje gausu įvairių žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, ypač B grupės, taip pat kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje gausu skaidulinių medžiagų, kurios gerina virškinimo trakto darbą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, padeda sumažinti storosios žarnos vėžio, koronarinės širdies ligos, antrojo tipo cukrinio diabeto riziką. Maža to, skaidulinės medžiagos labai naudingos metant svorį. S. Šoblinskienės teigimu, žalinga gali būti tik tai, kas vartojama be saiko.
4. Mitas: šaldymo kameroje palaikyta duona praranda naudingas medžiagas
Duonos laikymas šaldiklyje nėra kenksmingas ir gali būti puiki išeitis šeimai, kuri suvartoja daug duonos. Greitai užšalusi duona nepraranda savo savybių, išlieka tokia pat skani ir kvapni kaip ir šviežia duona. Duonos užšaldymą šokinėje šaldymo kameroje naudoja ir duonos gamintojai.
5. Mitas: su duona iškeptos saulėgrąžų ar kitos sėklos yra žalingos sveikatai
S. Šoblinskienės teigimu, teisingai elgiasi tie, kurie renkasi duoną su grūdais. Visgi, ji pabrėžia, kad duona su grūdais bus sveikesnė, jei rinksimės viso grūdo miltų duona, kurioje yra sveikų kviečių ar rugių grūdų. Visi kiti grūdai ir sėklos – saulėgrąžos, sezamas, moliūgų sėklos – yra puikus duonos paskaninimas, suteikiantis organizmui nesočiųjų riebalų, jei duona nėra kepama per aukštoje temperatūroje. Reiktų įsiminti, kad duona su sėklomis yra kaloringesnė.
6. Mitas: duona, kurios galiojimo terminas yra ilgesnis nei 8 dienos, turi daug konservantų.
Šiuolaikinės technologijos leidžia prailginti duonos galiojimo laiką net ir nenaudojant konservantų. Tai gali būti pasiekiama, dirbant švariose patalpose, kuriose palaikomas aukštesnis nei aplinkos slėgis. Tokiu būdu išvengiama išorinių dalelių patekimo į aplinką.