Karvių pieną ir jo produktus iš savo valgiaraščio braukiančių žmonių daugėja. Besikeičiantys santykiai su juo nestebina, nes jau ne vienus metus gauname daug informacijos apie tai, kad pienas sukelia sveikatos problemų. Kita vertus, puikiai žinome, kaip lengva manipuliuoti „Homo sapiens“ protu tiems, kurie įgudę tai daryti. Tas neigiamos informacijos srautas apie seną kaip pati žmonija produktą – tiesa ar melas?
Už: sūrininko Angelo Frosio žinia pasauliui
Italo vardas puikiai žinomas įvairių šalių sūrių gamintojams: jis – autoritetas, labai patyręs technologas, sukūręs populiarių sūrių įvairioms rinkoms, išugdęs daug gerų šio produkto gamintojų. Maža to, jis – rašytojas, poetas, menininkas, kuris vadina sūrį pirmuoju kada nors sutvertu žmogaus meno kūriniu. Ką Angelo Frosio mano apie antipieninius įvairių mitybos specialistų pareiškimus?
„Gąsdinantys faktai apie pieną“, „Kodėl pienas tau žalingas?“, „Naujausi pieno poveikio tyrimai privertė imtis perspėjimų“ – kaip jums tokios straipsnių antraštės?
Informacijos apie viską labai daug, kažkaip reikia atsirinkti tą, kuria vadovausimės. Akivaizdu, kad žmonės linkę atsakymų ieškoti žiniasklaidoje, o ypač pasitiki „kalbančiomis galvomis“. Didžiulė globalizacijos ir regimybės įtaka protams... Bet kai matau televizoriaus ekrane specialistus, neigiamai vertinančius pieną ir sūrį, man dažnai kyla įtarimas, kad kai kurie iš jų nėra stovėję šalia karvės, kad neturi jokios darbo su pienu patirties ir tai, ką jie tvirtina, gryni teoriniai išvedžiojimai...
Pradėkime nuo to, kad šiandien pienu vadinami produktai, kurie taip vadintis negali, pavyzdžiui, iš avižų, sojų, migdolų ir kitų augalų išgaunamos substancijos. Prieš trejetą metų kreipiausi į Europos Parlamentą prašydamas išaiškinti, kas yra pienas, kad žmonės nebebūtų klaidinami. Pienas, mano įsitikinimu, gali būti siejamas tik su žinduoliais, o ne su augalais. Bet jei kažkas nori prastumti į rinką sojų produktus ir turi daug pinigų, kodėl gi jam nepradėjus kimšti žmonėms į galvas, kad sojų pienas – labai sveika, o karvių – labai nesveika?..
Pienas – žmogaus ištakos. Būdamas senosios kartos technologas (tokie jau beveik išnyko, kaip ir daug kas mūsų moderniame pasaulyje) tvirtinu, kad be karvės žmogaus nebūtų ir kad karvė išsaugos pasaulį. Pienas – tobuliausia, kilmingiausia medžiaga, egzistuojanti gamtoje, absoliučiai vertingiausias maisto produktas. Daugeliui gal bus netikėta sužinoti, kad tais laikais, kai nebuvo tokios maisto įvairovės, tiek produktų visiems gyvenimo atvejams, moters pienas buvo vienintelė galimybė išgyventi ne tik kūdikiams, bet ir senoliams. Beje, pažįstu porą garbaus amžiaus žmonių, kurių organizmas nieko nebevirškina, tik žmogaus pieną, ir jie, mūsų amžininkai, jį perkasi iš žindančių moterų. Gyvenimo ratas apsisuko...
Norisi akcentuoti ne vien tai, kad nuo tada, kai prisijaukino gyvulius, ėmė juos auginti, žmogus vertino pieną dėl praktinės naudos. Nuo pat gimimo tarp jų užsimezga ne tik fizinis ryšys, susikuriantis dėl maisto medžiagų, kurių gausu piene, bet ir psichologinis – paslaptingas ir jaudinantis. Be to, kaip galiu neprisiminti savo vaikystės: šimto kilometrų spinduliu aplink mano kaimelį nebuvo nei gydytojo, nei vaistininko, todėl žmonės gydėsi karvių pieno išrūgomis, kurių gaudavo iš sūrininkų. Kodėl išrūgų poveikis toks nuostabus, sužinojau vėliau, studijuodamas pienininkystę ir sūrininkystę. Paslaptis – jose esančios gyvosios bakterijos.
Kiek jūs pats suvartojate pieno kasdien?
Daug metų mano pusryčiai – litras pieno, į kurį pritrupinu duonos. Be to, per dieną suvalgau daug sūrio. Galiu vadinti save sūrio narkomanu. Pagal pieno kritikų teorijas turėčiau jaustis blogai, bet taip nesijaučiu. Vis dėlto nesu geras pavyzdys, nes sūrio valgau per daug.
Vartojate neapdorotą, kaimišką pieną?
Ne, pasterizuotą. Tokį, kokio nusiperku parduotuvėje. Mikroorganizmai pasterizacijos metu žūva, tačiau lieka jų pagamintų baltymų, taip pat kitų biologinių medžiagų. Ar žinote, kad pieną sudaro daugiau kaip šimtas elementų? Kad kalcį, magnį, esančius piene, pasisaviname geriau už chemiškai susintetintus, kurių įsigyjame vaistinėje? Jei suaugusį žmogų kur nors uždarytume ir kasdien duotume jam tik du litrus pieno, jis gautų organizmui reikalingų maisto medžiagų ir išgyventų. Ir iš troškulio nemirtų, nes 85 proc. pieno sudaro vanduo.
Vienas iš argumentų, kurių pateikia neigiantys pieno naudą suaugusiesiems, – daug moterų ir vyrų netoleruoja piene esančios laktozės.
Esama įvairių prielaidų, kodėl kai kurių žmonių organizmas laikui bėgant praranda gebėjimą daryti tai, kas jam įgimta, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tą gebėjimą įmanoma atkurti. Medžiagų, kurių trūksta, gali pagaminti gyvosios bakterijos. Jei pieno netoleruojantis žmogus kasdien suvalgytų 30 g brandinto sūrio, kuriame būtų didelė koncentracija gyvųjų bakterijų, jau po trijų savaičių jo problema, tikiu, sumažėtų, nes žarnyne nusistovėtų tinkama, sveikatai naudinga mikroorganizmų pusiausvyra. Ketinu atlikti tokį bandymą ligoninėse – kad ir gydytojai įsitikintų, kokios veiksmingos gyvosios bakterijos. Beje, labai nustebau sužinojęs, kad vienoje geriausių Italijos ligoninių pacientams duodama sūrio, kuriame mažai natūralių, bet daug dirbtinių medžiagų, tarp jų ir konservantų, saugančių sūrį nuo pelėsių. O juk jie kaltinami kancerogeniškumu! Kai apie tai užsiminiau ten dirbančiam savo draugui profesoriui, jis paaiškino, kad visi maisto produktai, tiekiami jų ligoninės pacientams, atrinkti konkurso būdu ir yra palaiminti komisijos...
Brandintas sūris, pagamintas iš karvių pieno laikantis tam tikrų technologinių parametrų, gali padėti išspręsti nemažai sveikatos problemų.
Pienininkystės ir sūrininkystės srityje aš – jau penkiasdešimt metų ir teigiu, kad brandintas sūris, pagamintas iš karvių pieno laikantis tam tikrų technologinių parametrų, gali padėti išspręsti nemažai sveikatos problemų. Parašykite, kad Angelo Frosio sukūrė būdą, kaip suteikti atmintį bakterinėms pieno ląstelėms. Kas tai yra, pradedu pasakoti pasauliui – Amerikai, Europai, galvoju ir apie Aziją... Atėjo laikas. Esu paskatintas savo mokytojų ir draugų, kurie daug metų valgo pagal mano technologiją gaminamus sūrius ir jaučia teigiamą poveikį. Nebijau pasakyti netgi to, kad sūris, kuriame yra atmintį turinčių gyvųjų bakterijų, stabdo vėžio vystymąsi. Labai puikiai pažįstu pieno ląsteles, esu jas nuodugniai ištyrinėjęs ir žinau, kokios jos gali būti galingos.
Suintrigavote! Kas toji pieno ląstelių atmintis?
Ląstelių atmintimi vadinu tam tikras jų savybes. Kai tokių savybių įgavusios ląstelės tampa pagrindiniu pieno raugo, iš kurio gaminamas sūris, komponentu, jo valgantys žmonės savo organizmui parūpina gydomųjų, atsparumą stiprinančių elementų. Sukūriau technologiją, kuri per dvidešimt valandų leidžia suteikti pieno ląstelėms tokios patirties, tarsi jos būtų nugyvenusios 20 milijonų metų. Įsivaizduokite giminę, kurios kartų kartos gyvena toje pačioje aplinkoje ir tėvai savo vaikams (o šie – savo) perduoda tai, kas padeda palikuonims tapti šaunesniems už savo pirmtakus. Mano genai prisimena mano prosenelius ir tą vietovę, kurioje jie gyveno, mano palikuonių genai prisimins tai, ką aš jiems perduosiu...
Galima sakyti, kad pieno ląsteles auklėju tarsi savo sūnus, perduodu joms daugybės kartų šaunumą. Jos, turėdamos tokią atmintį, tampa labai galingos, kokybiškos ir patekusios į žmogaus organizmą daro jam didžiulį poveikį. Turėkite galvoje, kad mūsų organizmas yra beveik sterilus, kadangi įpratome valgyti tai, kas termiškai apdorota ir negyva. Mano užauginamų gyvųjų bakterijų agresyvi skrandžio rūgštis nesunaikina. Suvalgius gabalėlį tokio sūrio, į organizmą jų kaip dovana pakliūva milijardai. Tai – labai didelė koncentracija. Jogurtuose, taip pat gaminamuose su gyvosiomis bakterijomis, šių kur kas mažiau.
Dalykas, apie kurį pasakoju, didesnis už mane. Ir ne visiems priimtinas. Rinkoje daug sūrių, yra ir tikrai skanių, bet gaminamų su konservantais. Gausu rinkos žaidėjų, kurių verslo interesai susiję su įvairiais pieno pakaitalais, todėl jo aukštinimas jiems neparankus.
Prieš: dalis mokslininkų ir mitybos ekspertų skelbia apie pieno žalą
Specialistų, patariančių riboti arba visai atsisakyti karvių pieno ir jo produktų, nūnai netrūksta. Savo nuomonę jie grindžia moksliniais tyrimais ir pacientų stebėjimais. Vienas iš dažniausiai nurodomų argumentų – gamta suteikė karvei gebėjimą pasigaminti maistingo skysčio, kad turėtų, kuo tenkinti greitai augančio veršiuko poreikius. Veršiuko, o ne suaugusio žmogaus. Kitas – įvairios mokslinės studijos, bylojančios, kad pienas skatina suaugusio žmogaus organizme procesus, vedančius prie ligų. Tiesa, dažniau kalbama ne apie tą pieną, kurį gėrė žmonės, kai karvės rupšnojo pesticidų nemačiusią žolę ir nebuvo šeriamos antibiotikais bei hormoniniais preparatais, o pienas nebuvo pasterizuojamas pramoniniu būdu.
Pieno nepatariama gerti dėl...
...poveikio virškinimo sistemai. Baigus žįsti mamos pieną, žmogaus organizme, būna, sumažėja fermento laktazės, kurio reikia piene ir jo produktuose esančiai laktozei suskaidyti. Tiesa, taip dažniau nutinka tiems, kurių tėvai, seneliai ir proseneliai kilę iš tam tikrų regionų – tų, kuriuose karvių auginimas ir jų pieno vartojimas nebuvo paplitę. Kaip šio teiginio įrodymas pateikiama statistika: nuo laktozės netolerancijos kenčia apie 90 proc. azijiečių, apie 80 proc. eskimų, apie 70 proc. afroamerikiečių. Šiaurės Europos statistika kur kas palankesnė pienui.
Galbūt nė nežinote, kad turite tokią problemą. Ją galima įtarti, jei suvalgius pieno produktų ima pūsti pilvą, atsiranda viduriavimas – tai klasikiniai simptomai. Kai kam skauda galvą, gerklę, spazmuoja raumenis, pasireiškia nuovargis, dėmesio stoka. Įsitikinti, ar priežastis – pienas ir jo produktai, paprasta: savaitę jų nevartokite ir stebėkite, kaip keičiasi savijauta. Kitas būdas – kreiptis į medicinos įstaigą: ten duodama išgerti laktozės ir tiriamas kraujas. Verta žinoti: kuo produktas labiau fermentuotas, tuo laktozės jame mažiau.
Ryšys tarp gyvūninės kilmės baltymų vartojimo ir kaulų lūžių dažnio, atrodo, toks pat stiprus kaip tarp rūkymo ir plaučių vėžio?
...poveikio kaulams. „The British Medical Journal“ ir „The American Journal Of Clinical Nutrition“ paskelbė apie studijas, susijusias su pieno vartojimu. Tarp moterų, per dieną išgerdavusių tris ir daugiau stiklinių, buvo nustatyta 60 proc. didesnė šlaunikaulių ir 16 proc. didesnė kitų kaulų lūžių tikimybė. Antro tyrimo, kurio metu aštuoniolika metų buvo stebėta 72 tūkstančiai moterų, rezultatus biochemikas profesorius Colinas T. Campbellas pakomentavo taip: „Ryšys tarp gyvūninės kilmės baltymų vartojimo ir kaulų lūžių dažnio, atrodo, toks pat stiprus kaip tarp rūkymo ir plaučių vėžio.“ Teigiama, kad vartojant daug pieno (ir mėsos) produktų, organizmas rūgštėja ir kalcį, kurį ima iš kaulų, naudoja kaip neutralizavimo priemonę. Be to, iš pieno, jogurto, sūrio organizmas pasisavina tik 30 proc. kalcio, o štai iš lapinių kopūstų, brokolių, špinatų, sėklų – dvigubai daugiau.
...poveikio hormonų pusiausvyrai. Tos moterys, kurių valgiaraštyje gausu pieno ir jo produktų, greičiausiai su jais gauna daug lytinių hormonų, šiandieninės pienininkystės pramonės naudojamų, kad pieno primilžis būtų nenutrūkstamas kiaurus metus. Su pienu į žmogaus organizmą patenkantys hormonai trikdo jo natūralią hormonų pusiausvyrą, o tai gali paskatinti įvairias ligas.
...vėžio rizikos. 2006-aisiais daug triukšmo sukėlė Harvardo tyrėjų paskelbta informacija. Įvertinus 100 tūkstančių moterų nuo 26 iki 46 metų sveikatos būklę padaryta išvada, kad didžiausią riziką susirgti krūties vėžiu turėjo tos, kurios vartojo daugiausia mėsos ir pieno produktų. Neseniai Švedijoje paskelbta studija parodė, kad sumažinus pieno ir jo produktų vartojimą mažėja plaučių, krūties, kiaušidžių vėžio pavojus.
...artrito rizikos. Tai – sąnarių uždegimas. Vyresnio amžiaus žmonėms būdingas degeneracinis artritas, arba osteoartritas, ir jis, deja, dažniau kamuoja moteris. Yra teigiančių, kad maistas, kuriame gausu gyvūninės kilmės baltymų, ypač gaunamų su pieno produktais, skatina šio pobūdžio uždegimą.