Vėl trūksta pinigų? Pasižiūrėkime, kur juos iššvaistote

Maistas keliauja į... šiukšliadėžę

JAV atlikti tyrimai rodo, kad dauguma vartotojų išmeta kone trečdalį nusipirkto maisto.

JAV atlikti tyrimai rodo, kad dauguma vartotojų išmeta kone trečdalį nusipirkto maisto. Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma apie 90 mln. tonų maisto produktų, o vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta 171 kg maisto. Pusė kepalėlio pasenusios duonos, nesunaudotas grietinės indelis, kelias dienas šaldytuve užsibuvęs apkepas... Ką daryti? Pirkti sąmoningai, tikslingai, neiti į parduotuvę alkaniems ar neturint tikslaus plano, ko reikia, įvertinti, kiek iš tiesų ruošiamo maisto suvartos šeimyna. Tyrimai rodo, kad į parduotuvę einant su pirkinių sąrašu ir jo griežtai laikantis išlaidas maistui galima sumažinti iki 30 proc.

Automobiliu ar pėstute?

Vairuojančios moterys puikiai žino, kaip patogu turėti automobilį, o kartais tiesiog būtina. Tačiau, kai be automobilio nebegali nusigauti į šalia esančią parduotuvę ar parką, verta susimąstyti. Juk kuro kainos didelės! O štai vaikščiodamos ne tik sutaupysite nemažą sumelę, bet ir padėsite savo sveikatai. Be to, ėjimas yra puikus tuo, kad tinka absoliučiai visiems. Ypač vaikščioti rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms. Kuo naudingas ėjimas? Mažina nuovargį, stresą, stimuliuoja protinę veiklą, skatina medžiagų apykaitą ir, be abejo, padeda taupyti pinigus!

Kiek kainuoja dienos pietūs?

Grįžusi iš darbo ruošiate vakarienę? Pagalvokite, ką galėtumėte pasigaminti rytojaus pietums, kuriuos galėtumėte atsinešti į darbą. Bent dvi dienas per savaitę valgyti iš namų atsineštą maistą verta. Paskaičiuokime. Vidutiniškai dienos pietums išleidžiame apie 4–5 eurus, tad per mėnesį kavinėje paliekame apie 100 eurų, o per metus – 1 200 eurų. O jeigu dar užsigeidžiame deserto ar kavos? Į darbą atsinešusios namie pagaminto maisto, išlaidas tikrai sumažinsite.

TAIP PAT SKAITYKITE: Testas, padėsiantis suprasti, kur dingsta jūsų pinigai

Noras laimėti milijoną

Tikitės išlošti milijoną? Optimizmas – puiki savybė, tačiau net du loterijos bilietai, kainuojantys po 1 eurą, per savaitę metams baigiantis tampa 104 eurų dydžio investicija. Pelningiau būtų kiekvieną savaitę bilietams skirtas monetas įmesti į taupyklę. Metų pabaigoje sumą galėsite išleisti daug reikalingesniems dalykams nei loterijos bilietai. Sakoma, kad tikimybė laimėti milijoną yra viena iš milijono, o didesnę sumą – dar mažesnė. Net tikimybė būti nutrenktam žaibo yra didesnė!

Tikitės išlošti milijoną? Optimizmas – puiki savybė, tačiau net du loterijos bilietai, kainuojantys po 1 eurą, per savaitę metams baigiantis tampa 104 eurų dydžio investicija.

Puodelį kavos išsinešti!

Šis mažytis, vos kelias minutes trunkantis malonumas kaip reikiant suplonina mūsų piniginę. Paskaičiuokime. Kavos puodelis vidutiniškai kainuoja 2 eurus. Jei kavos pirksime tris kartus per savaitę, metų gale būsime išleidę net 312 eurų! Verčiau įsigykite termosinį puodelį ir pakelį geros kavos.

Prekių katalogas iš pašto dėžutės

Mūsų pašto dėžutės prigrūstos ryškiaspalvių prekių katalogų. Naudinga žinoti, kokio gėrio yra parduotuvėse, kam taikomos nuolaidos, bet vartydami katalogus susigundome ką nors nusipirkti. Didžiausia bėda ta, kad dažniausiai to daikto mums nė nereikia. Jeigu to dar nepadarėte, daugiabučio laiptinėje pasistatykite kartoninę dėžę, į kurią galėsite iš karto išmesti visus pašto dėžutėje rastus prekių katalogus ir kitą nereikalingą makulatūrą.

Žalingi įpročiai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tabakas kasmet tampa beveik 6 mln. žmonių mirties priežastimi. Manoma, kad 2030-aisiais tabako aukų padidės dviem milijonais. Negana to, kad rūkymas pavojingas gyvybei, jis yra ir be galo brangus įprotis.
Paskaičiuokime. Vidutinė cigarečių pakelio kaina 3 eurus. Jei šeima surūko 3 pakelius per savaitę, per metus išleidžiama 470 eurų.
O ar pagalvojote, kiek papildomai išleidžiate ar išleisite pinigų ligoms, kurias atsirasti paskatino rūkymas, gydymui? Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jau po 3–5 rūkymo metų pasirodo pirmieji patologiniai organizmo pasikeitimai. Jau tikėtini pirmieji širdies ligų požymiai, hipertenzija, aritmija, tachikardija, miokardo infarktas ir net impotencija. Na, o didžiausią krūvį, be jokios abejonės, patiria plaučiai. Kas žino, kuo tai gali pasibaigti – chronišku bronchitu ar plaučių vėžiu.

Ar skaitei naują romaną?

Naujosios Zelandijos vartotojų elgsenos ekspertai apklausė 5 tūkst. knygyno lankytojų, kurie buvo ką tik nusipirkę knygą. Rezultatai parodė, kad 31 proc. pirkėjų knygą įsigijo neplanuotai, o penktadalis buvo paveikti rinkodaros priemonių. Knygas skaityti malonu ir netgi reikia, bet tai daryti galima ir neišleidžiant daugybės pinigų. Pavyzdžiui, tiek knygų, tiek kitų skaitinių galima pasiimti iš bibliotekos, pasiskolinti iš draugų, kolegų ar susitarti pirkti leidinius pakaitomis ir jais dalytis. Galų gale apsilankyti naudotų knygų knygynuose, kur kainos mažesnės.

Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo pagundų – į parduotuvę eiti tik su prekių sąrašu. Na, o jei ryškia etikete pažymėta prekė vis tiek suviliojo, visuomet savęs paklauskite – „Ar man šio daikto tikrai reikia?“

Magiškas žodis „išpardavimai“

Tyrimais nustatyta, kad užrašas „speciali kaina“ prekės pardavimus padidina iki 30 proc. Impulsyvų pirkimą taip pat paskatina akcijos, išpardavimai, kainos ir kiekio („pirk du, trečią gausi nemokamai“) nuolaidos. Susigundę įsigyti tokią prekę, įsitikinkite, kad tikrai žinote, kokia jos kaina buvo prieš „specialų“ pasiūlymą.
Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo pagundų – į parduotuvę eiti tik su prekių sąrašu. Na, o jei ryškia etikete pažymėta prekė vis tiek suviliojo, visuomet savęs paklauskite – „Ar man šio daikto tikrai reikia?“

Prekės ženklų aukos

Prekės ženklas – dažna finansinė silpnybė. Tačiau ne visada išreklamuotas pavadinimas ant prekės, iškeliantis jos kainą, garantuoja kokybę. O dažnai už mažesnę kainą galima rasti labai panašios kokybės produktų, jei tik nepatingėsime paieškoti. Jeigu jums be galo rūpi jūsų įvaizdis ir mados vėjai, elkitės kaip stilingos prancūzės: leiskite sau įsigyti vieną firminį, kokybišką drabužį ar aksesuarą, o prie jo derinkite paprastesnius.

Kiek mums reikia kosmetikos?

Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad apie 90 proc. lietuvių makiažo priemonėms bei įvairioms grožio procedūroms kas mėnesį išleidžia iki 60 eurų. Tik pagalvokite, kiek galėtumėte sutaupyti per metus, jei pirktumėte mažiau kosmetikos priemonių?
Ar žinote, kiek grožio priemonių gali atstoti alyvuogių aliejus ar ant palangės žaliuojantis alijošius, kokiomis grožio savybėmis išsiskiria medus? Negana to, šiose priemonėse nėra cheminių medžiagų, kurios teršia mūsų organizmą. Ir, smagiausia, šių priemonių nereikės išmesti, nes jos nesulauks tinkamumo vartoti pabaigos – atsidurs keptuvėje, puode ar orkaitėje.

Paskaičiuokite, kokios sumos pinigų reikės dovanoms (gerai būtų ir vaišėms), ir pasistenkite dalį atidėti dar šį mėnesį.

Planų džiunglėse

Kiekvieną mėnesį mokame už elektrą, televiziją, internetą, telefoną, draudimą. Būkite atvira, kiek dažnai domitės paslaugų tiekėjų naujovėmis? Galbūt jūsų rajone internetą pradėjo tiekti naujas tiekėjas, siūlantis paslaugas gerokai pigiau, nei jūsų esamas? Galbūt esamas mobiliojo telefono, elektros vartojimo ar net banko paslaugų planas jums yra nebenaudingas? Galų gale, kartais verta ir esamų paslaugų tiekėjų paklausti, galbūt turi pasiūlymų ilgamečiams lojaliems klientams. Neranda tik tie, kurie neieško.

Šventėms pradedame ruoštis dabar

Žiemą mus aplanko didžiausios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai, taigi atsiranda nemažai papildomų išlaidų. Paskaičiuokite, kokios sumos pinigų reikės dovanoms (gerai būtų ir vaišėms), ir pasistenkite dalį atidėti dar šį mėnesį. Pradėję ruoštis iš anksto, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko. Nereikės stumdytis ilgose paskutinę minutę į parduotuves susiruošusių žmonių eilėse. Įvertinkite, ar viskas, ką įtraukėte į švenčių pirkinių sąrašą, yra būtina. Galbūt dovanų pakavimo popieriaus ar likusių neužrašytų atvirukų dar turite nuo praėjusių metų? Be to, jei jau dabar nuspręsite, ką dovanosite artimiesiems ir draugams, turėsite daugiau laiko sekti akcijas ir nuolaidas. Juk tą patį daiktą galima nupirkti ir pigiau.

Gudrybė

Esate tikra, kad savarankiškai atidėti kiekvieną mėnesį nuo algos ir taip sutaupyti pinigų jums nepavyks? Savo banke sudarykite sutartį, kad iš jūsų sąskaitos nuolat automatiškai ir reguliariai būtų atidedama kad ir nedidelė pinigų suma. Metų pabaigoje galėsite džiaugtis santaupomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Savaitės iššūkis: išbandykite minimalistinį gyvenimo būdą