Vilniuje – atsisveikinimas su legenda A.Kulikausku: į Keistuolių teatrą rinkosi bičiuliai ir gerbėjai

A.Kulikauskas anapilin iškeliavo eidamas 74-uosius metus. Žinia apie legendinio muzikanto mirtį Lietuvą apskriejo lapkričio 17 dienos vakarą.

Ankstų kevirtadienio rytą Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo laikomos mišios už A.Kulikauską, o nuo pat vidurdienio būrys jo talento gerbėjų, bičiulių, artimųjų vyko į Keistuolių teatrą, tarti paskutinį „sudie“ muzikos legendai.

Atvykusieji į Keistuolių teatrą atsisveikinti su A.Kulikausku turėjo eiti ten, kur maestro buvo dažniausiai matomas – teatro scenoje. Čia legendinio kompozitoriaus urną supo žvakių jūra.

Vieni pirmųjų į atsisveikinimą su A.Kulikausku atvyko aktorė, jo bičiulė Ilona Balsytė bei Vytautas Kernagis jaunesnysis.

Neilgai trukus čia atvyko ir aktorė Nijolė Narmonaitė, Vladas Bagdonas, Ovidijus Vyšniauskas, Vytaras ir Laisvė Radzevičiai.

Atsisveikinti su A.Kulikausku bus galima ir penktadienį iki 12 valandos. Tuomet muzikos legendos urna bus išlydima į Antakalnio kapines.

Muzikantas amžino poilsio atguls Menininkų kalnelyje.

Į Keistuolių teatrą plūstantis būrys tik darkart įrodo – A.Kulikauskui žmonių meilės niekad netrūko. Kaip kadaise pasakojo pats Andrius, jis visada jausdavo ją koncertuose – iš reakcijų, iš plojimų, iš nuoširdaus džiaugsmo vien išvydus scenoje jo gauruotą šukuoseną...

„Ir kaip tai užveda! O paskui grįžti į grimerinę, atsisėdi ir nei rankų, nei kojų pajudinti nebegali, instrumentų savo susipakuoti nepajėgi – lyg visas jėgas būtum palikęs ten, ant scenos, – yra sakęs. – Nesitikėjau, kad koncertų sumažėjus vis tiek būsiu toks pat populiarus ir brangus žmonėms. Tiek reikalingas... Bet man tai – ne koks pasididžiavimas, o greičiau priekaištas. „Na, kodėl aš tiek mažai daviau?“.

Visgi A.Kulikausko bičiuliai galėtų paprieštarauti – maestro davė labai daug tiek jiems, tiek visai Lietuvai.

„Tokie žmonės labai reikalingi pasauliui ne tik savo kūryba, bet šviesa, šiluma ir gerumu. Mes negyvename rojuje, visokių dalykų yra, tai faktas – tokie žmonės yra būtini kaip šviesuliai visuomenėje. Ir jis buvo toks“, – apie bičiulį A.Kulikauską portalui Žmonės.lt sakė I.Balsytė.

Fotogalerija:

Žmonės.lt primena, kad žinia apie Andriaus Kulikausko netektį pasklido sekmadienio vakarą. Jam buvo 73-eji.

Žinią apie netektį sekmadienio vakarą pranešė Vytautas Kernagis jaunesnysis.

„Andrius Kulikauskas buvo iš tų labai retų nuoširdumo ir geranoriškumo įsikūnijimų. Susipažinau su juo, kai man buvo kokie 9 metai, Dainos teatre. Bendravome su juo iki šiol

Išėjus tėvukui Andrius be galo daug padėjo mūsų šeimos fondo veikloje... Jis buvo tiesiog labai geras draugas. Lengvos kelionės Tau, maestro Andriau“, – rašė Vytautas Kernagis.

A.Kulikauskas prieš kelerius metus prabilo apie kovą su klastinga liga. Prieš aštuonerius metus jį pakirto insultas, o neilgai trukus jis išgirdo ir tarpuplaučio vėžio diagnozę.

Prieš trejus metus savo 70-ojo jubiliejaus proga interviu portalui Žmonės.lt davęs A.Kulikauskas neslėpė – nors pastaruosius kelerius metus jo veiklą stabdė negandos, optimizmo jis neprarado. Netgi atvirkščiai: sakė, kad tai – geriausias variklis pirmyn ir vaistas nuo ligų.

„Žvelgdamas į savo 70 gyvenimo metų galiu pasakyti tiek – niekuo nesiskundžiu, buvo kaip buvo, yra kaip yra, o bus kas bus. Mano gyvenime buvo labai įvairių periodų – šokių, grojimo vestuvėse, „Dainos teatro“ etapas, ligos... Galiu drąsiai sakyti, kad praėjau ir ugnį, ir ledą. Išgyvenau visą gyvenimo spalvų paletę“, – tąkart atviravo muzikantas.