Konditeriją jis laikė architektūros forma – valgoma, didinga, labiau primenančia statinius nei patiekalus. Marie-Antoine’as CARÊME’AS (~1784–1833) tapo vienu svarbiausių XIX amžiaus virtuvės kūrėjų, dirbusių galingiausiems žmonėms Europoje, o jo idėjos iki šiol formuoja mūsų supratimą apie maisto gaminimą ir patiekimą.
Lieknas, papilkėjusio veido vyras lipdamas į karietą sunkiai alsavo. Gydytojai nesutarė dėl jį kamuojančios negalios, tačiau Marie-Antoine’as Carême’as žinojo, kuo serga. Jis jau buvo matęs ligos paženklintų vyresnių kolegų, lėtai, neišvengiamai nykstančių nuo nuodingų garų, įkvėptų per gyvenimą, praleistą prie anglimis kūrenamų viryklių.
Palikdamas Paryžių, Marie-Antoine’as juto, kad oras tampa lengvesnis, o mintys pamažu krypsta į dienos darbus – iškilmingą vakarienę Rothschildų užmiesčio dvare. Žmogui, kuris sukūrė skonių šventę tūkstančiams Eliziejaus Laukuose, tai buvo menkas iššūkis. Vis dėlto ruoštis ėmė dar išvakarėse. Iš Halės turgaus užsakė vėžių, plekšnių, ungurių, menkių ir jūrų ešerių, putpelių, vištų, triušių, balandžių, jautienos ir ėrienos, kruopščiai parinko geriausią mokos kavą bei trumus. Laukė paruošta žuvų želatina ir veršienos sultinys, šviežiausia grietinėlė, o daržovės ir vaisiai turėjo atkeliauti iš pačių Rothschildų sodų.