Kopiant į gyvenimo kalnus, vis daugiau dėmesio reikalauja mūsų kūnas ir organizmas. Ką jau bekalbėti apie širdies ir kraujagyslių ligas, kurios dažnai būna nė nepastebimos, kol pagaliau smogia visu pajėgumu. Žinia, čia įtakos turi ne tik paveldimumas, bet ir gyvenimo būdas.
O jeigu mėgaujatės bet kokiu maistu, nevengiate taurelės, riebalų, rūkalų ir viso kito „gėrio“, leisdami sau ištiesti kojas priešais televizorių ar kompiuterį vietoj sporto klubo, gali būti, kad greitai širdelė jums praneš apie negalavimus...
Širdį tausojančios mitybos taisyklės
- Kava ir kito kofeino produktai ne pats tinkamiausias pasirinkimas, kadangi jie suerzina nervinę sistemą, sukelia dirglumą, nerimą, be to, gali pakilti kraujo spaudimas. Tad mėgautis kava reikėtų atsargiai ir labai saikingai. Verta žinoti, kad mirtinas užtaisas – kava ir cigaretė vietoje pusryčių, išties labai kenksmingas įprotis.
- Gyvūninės kilmės riebalai. Kartais nė patys nepajuntame, kiek jų gauname su kasdieniais produktais. Dietologai įspėja, kad piktnaudžiauti gyvūninės kilmės riebalais bei baltymais reikia sakingai. Tad mėsos konservus, riebius lašinius, kiaulieną, paukštieną, visus rūkytus ir kitaip perdirbtus gaminius, tarkime, dešras, kumpius ir pan. reikėtų vertinti atsargiai. Tuo labiau, kad tokiuose gaminiuose yra gana nemažai cholesterolio bei druskos, o jie, kaip žinia, – širdies ir kraujagyslių priešai.
- Mažinkite druskos kiekį. Jeigu sakysite, kad jos suvartojate mažai, perskaitykite savo mėgstamų produktų sudėtį. Druska, kaip ir cukrus, yra vienas populiariausių prieskonių, todėl jos galite atrasti net ten, kur nesitikite. O druska, kaip puikiai žinome, sulaiko skysčius organizme, turi įtakos padidėjusiam kraujo spaudimui, mūsų kūnas patinsta, ir taip širdžiai tenka atlaikyti nemenką krūvį. Dienos norma – 5 g druskos, tad stenkitės jos neperžengti. Patiekalams puikaus skonio suteiks ir prieskoninės žolelės, gebančios netgi pagreitinti medžiagų apykaitą.
- Polinesočiųjų riebiųjų rūgščių galia. O jų gausu linų sėmenų, rapsų aliejuje, sojų produktuose, riešutuose, žuvyje ... Be to, šios rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Taigi, o ką galime valgyti ir ko ne?
Tarkite TAIP: bemielei pilno grūdo duonai, trapučiams, daržovių sriuboms, kruopoms, liesesnei žuviai, paruoštai garuose, išvirtai ar apkeptai orkaitėje, jūrų gėrybėms, raugintiems pieno produktams, makaronams, pagamintiems iš kietagrūdžių kviečių, pasitelkiant pilno grūdo apdorojimo būdą, ankštiniams produktams, vaisiams, uogoms, medui, džiovintiems vaisiams, riešutams, augaliniam aliejui, silpnai arbatai, vaisių ir daržovių sultims.
Tarkite NE: riebiems blynams, baltos duonos gaminiams, riebioms sriuboms ir mėsai (žąsienai, antienai, subproduktams, dešroms, kumpiams, konservams ir pan.), ikrams, riebiai ir rūkytai žuviai, žuvų konservams, riebiam sūriui, grietinei, grietinėlei, kiaušinienei, marinuotiems, sūdytiems produktams, šokoladui, pyragui, alkoholiui, stipriai kavai ir arbatai, margarinui, gyvūninės kilmės riebalams.
rekomenduojamas dienos valgiaraštis
Dietologai sako, kad reikia valgyti 5–6 kartus per dieną nedidelėmis porcijomis.
Pusryčiai: vaisių salotos su saujele migdolų ir natūraliu jogurtu be priedų. Tinka ir žaliasis kokteilis.
Priešpiečiai: žalios salotos su špinatais, moliūgų sėklomis, savo sultyse konservuotu tunu. Galite keisti bemielės ruginės duonos riekele ir trintu avokadu.
Pietūs: kepta ant grotelių lašiša, pagardinta citrinų sultimis ar žolelėmis su žaliomis salotomis. Tinka ir pupelių sriuba su šviežiais žalumynais.
Pavakariai: vaisius arba sveikas sumuštinis su daržovėmis.
Vakarienė: kruopomis įdarytos paprikos su žalumynais. Galite išbandyti ir šiltas salotas su liesa paukštiena.
Išbandykite!