Etiketes skaityti – būtina

Džiovinti vaisiai ir uogos

Mitybos specialistai teigia, kad rinkdamiesi džiovintus vaisius ir uogas turėtume atkreipti dėmesį į jų spalvą, pavyzdžiui,jei uogos ryškiai raudonos

Mitybos specialistai teigia, kad rinkdamiesi džiovintus vaisius ir uogas turėtume atkreipti dėmesį į jų spalvą.

spalvos, vadinasi, jos buvo sudžiovintos naudojant sieros dioksidą SO2, kuris saugo maistą nuo greito gedimo, pagerina spalvą. Ši medžiaga ant maisto pakuočių žymima E220. Dideliais kiekiais vartojant produktų su šiuo konservantu gali pasireikšti tokie šalutiniai požymiai, kaip alergija, inkstų ir kepenų sutrikimai, skrandžio skausmai…

Švieži vaisiai – geresnė išeitis?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai teigia, kad kai kuriose šalyse nuimtas egzotinių vaisių derlius apdorojamas mažai toksiškais fungicidais, prie kurių ir priskiriamas imazalilas. Europos Sąjungos teisės aktais įtvirtinta, kad visi jie yra leistini naudoti. Leistina imazalilo koncentracija yra nedidelė. Be to, imazalilas per laiką pats suskyla. Žinoma, nereikia tikėtis, kad likučių ant vaisiaus žievelės visiškai nelieka, todėl prieš valgydami apelsinus, greipfrutus, citrinas, melionus, būtinai juos gerai nuplaukite karštu ar šiltu vandeniu. Dar geriau – į jį įbėrus saujelę valgomosios sodos, kuri veiksmingai padeda pašalinti imazalilą ar sumažinti jo likučius.

Ne visi dažikliai pavojingi

Šiuo metu Lietuvoje galima aptikti apie 1500 maisto priedų pavadinimų. Pagal patvirtintą maisto priedų klasifikaciją jais laikomi dažikliai, saldikliai, konservantai, antioksidantai bei kiti maisto priedai. Dažikliai, kaip žinia, suteikia produktui spalvą. Tačiau ne visi dažikliai yra kenksmingi. Natūralios kilmės dažantieji maisto priedai daugiausia yra augaliniai. Natūralūs maisto dažikliai leidžiami naudoti pagal technologinius poreikius be griežtų apribojimų. Natūralūs maisto dažikliai būna chlorofilai (E140) – žalios spalvos dažikliai, paplitę gamtoje. Tiesa ta, kad beveik visos daržovės ir vaisiai turi chlorofilų. Prie natūralių dažiklių priskiriami ir augaliniai pigmentiniai karotinoidai (E160), taip pat – rudos spalvos natūralūs maisto dažikliai, kurie žymimi E150.

Visgi didžioji dalis maisto pramonėje naudojamų dažiklių – nenatūralūs, gaunami perdirbant anglies ir naftos produktus. Sintetiniai maisto dažikliai yra intensyvių spalvų, gerai nudažo maisto produktus ir ilgai išlieka nepakitę. Sintetiniai dažikliai dažniausiai naudojami fermentiniuose sūriuose, žuvų gaminiuose, kramtomosiose gumose, gaiviuosiuose ir alkoholiniuose gėrimuose ir kt. Naudojami dideliais kiekiais gali pakenkti sveikatai.

Kokių antioksidantų reikėtų vengti

Natūralūs antioksidantai gaminami iš sojų, citrusinių vaisių, alyvuogių, žaliosios ir juodosios arbatos. Jei ant produkto pakuotės pamatysite užrašą su E300, žinokite, kad labai baimintis nereikia, nes tai viso labo – C vitaminas. Nekenksmingi ir jos junginiai – askorbatai, kurie žymimi E 301–302, E 315–316. Vitamino E savybių turi tokoferoliai (E306–E309), kurie yra randami gyvuliniuose bei augaliniuose riebaluose. Kur kas pavojingesnis antioksidantas – butilhidroksianizolis (E320), kuris, patekęs į organizmą, kaupiasi riebaliniame audinyje, pasižymi kancerogeniniu poveikiu, slopina imuninę sistemą.

Ko tikrai turėtumėte vengti?

Produktų, ant kurių pakuočių rasite užrašus E620, E621–625. Šie skaičiai išduoda produkto skonį gerinančias medžiagas, kurios nėra jau tokios nekaltos. Glutamatai dažniausiai paryškina majonezų, padažų, konservų, dešrų, kepinių, gėrimų skonį. Mokslininkai vis garsiau kalba apie neigiamą glutamato poveikį: migreną, astmą, alergines reakcijas.

Svarbu žinoti, kad kai kurie natūralūs maisto priedai yra pagaminti iš modifikuotų organizmų. Tas pats maistas skirtingiems žmonėms gali sukelti nevienodas organų reakcijas. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos: odos niežėjimas, bėrimai, kvėpavimo organų, virškinamojo trakto sutrikimai, padidėjęs nervingumas, galvos skausmai, hiperaktyvumas, dėmesio stoka.

Patarimai

1. Renkantis maisto produktus reikėtų skaityti etiketes ir vengti tų, kuriuose yra ne vienas, bet keli pavojingi E.

2. Geriau rinkitės tuos produktus, kurių trumpesnis galiojimo laikas.

3. Neretai tvirtinama, kad kai kurie maisto priedai yra kenksmingi tik vartojant jų gausiai, tačiau, pavyzdžiui, kancerogenai turi savybę kauptis organizme, todėl jų poveikis bus juntamas vėliau.

4. Geriausia pirkti sertifikuotus produktus, kuriuos auginant nebuvo naudojami chemikalai, dažančios medžiagos, konservantai.

5. Turėdami galimybę patys užsiauginkite savų daržovių, valgykite lietuviškus vaisius, uogas, o egzotiškus gardėsius geriau pirkite ekologiškų produktų skyriuose arba sveiko maisto krautuvėlėse.

6. Pasirūpinkte, kad jūsų vaikai kuo mažiau gertų spalvotų gėrimų su saldikliais.

7. Kuo jaunesnis žmogus, tuo lengviau jo organizmas yra įjautrinamas ir siunčia nepageidaujamas reakcijas. Vyresnius vaikus reikėtų išmokyti skaityti etiketes, domėtis maisto produktų sudėtimi.

Kaip žymimi maisto priedai

Dažikliai – E100–E199;

Konservantai – E200–E299;

Antioksidantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos – E300–E399;

Tirštikliai, stabilizatoriai, emulsikliai – E400–E499;

Rūgštingumą ir lipnumą reguliuojančios medžiagos – E500–E599;

Skonio ir aromato stiprikliai – E600–E699;

Antibiotikai – E700–E799;