Jurgos dienoraštis: Kaip neapkiausti per atostogas be sporto salės – privalote tai išbandyti

Jurga Čekatauskaitė /  Ingos Dundulytės nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Ingos Dundulytės nuotr.
Jurga Čekatauskaitė
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Kūnui salės nereikia, kūnui reikia judesio“, – atostogoms įpusėjus atsimenu, ką prieš išvažiuojant man sakė treneris Romas iš kineziterapijos ir sporto studijos „FitLife“ – tokių tinginių kaip aš jis prisižiūrėjo per visą ilgą darbo praktiką. Žodžių būta pranašiškų: jau po penkių dienų pasyvaus poilsio įvairūs nugaros skausmeliai primena, koks vis dėlto svarbus yra tas judesys. Ir kuo žmogus vyresnis, tuo svarbesnis.

Turbūt visi suprantame, kad pasiteisinimas „nebuvo sporto salės, tai ir nedariau pratimų“ nieko vertas. Panašus į mokyklos laikų klasiką – „šuo suėdė namų darbų sąsiuvinį“. Todėl penktą savo laukinių atostogų dieną čiumpu iš vaiko pasiskolintus svarmenis ir pradedu kilnoti, derindama juos su įtūpstais ant jūros pakrantės smėlio. Galiu prisipažinti, kad su kiekvienu įtūpstu pasididžiavimas savimi tik auga. Labai tikiuosi, kad per likusį poilsio laiką pasiryžimas daryti mankštą manęs nebeapleis.

Jurga Čekatauskaitė /  Ingos Dundulytės nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Ingos Dundulytės nuotr.

„Ar atostogos, ar ne atostogos, rytinis ritualas turi likti: atsikeli, dar lovoje gulėdamas prasitempti, ramiai atsistoji, išgeri šilto vandens, padarai lengvą mankštelę – po to jau likusią dieną gali praleisti kaip nori. Tačiau kūną pažadinti yra svarbu, – prisimenu pokalbį su treneriu. – Per atostogas mes gi ilsimės nuo darbo, o ne nuo sporto!“

100 kartų sugniaužkite ir pilnai ištempkite rankų pirštus. Jei daug dirbantys kompiuteriu kasdien darytų šį pratimą, jų nevargintų pirštų skausmai.

Tada ir aptarėme, kad dažnas pas mus nelabai moka poilsiauti – Romui, pavyzdžiui, lengvą šypseną kelia vidurdienį iš palapinių lendantys patinę veidai, menantys vakarykštes linksmybes. Jis iki šiol prisimena tokį vaizdelį iš vienos vasaros pasivažinėjimo dviračiais tarp Palangos ir Šventosios: „Miname pro šalį ir aiškiai matome, kad mažiausiai, kas mūsų tautiečiams dabar rūpi, tai mankšta“.

Kadangi manęs irgi laukė laukinis turizmas pajūryje, o ne miestai, viešbučiai ir kurortai, gerasis treneris nepagailėjo patarimų prieš išlydėdamas (kaip gaila, kad juos prisiminiau tik po penkių dienų). Bet jo rekomendacijomis negaliu nepasidalinti.

Jurga Čekatauskaitė /  Ingos Dundulytės nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Ingos Dundulytės nuotr.

Pasiimkite su savimi mankštai skirtas gumas (jų būna skirtingų stiprumų). Laikydami įtemptą gumą pasukite rankas 30-40 kartų pirmyn ir atgal. Nepamirškite pasilenkimų, kai paliečiate žemę rankomis – jų skaičius priklauso nuo jūsų pajėgumo ar nusiteikimo.

Darykite izometrinius pratimus (jų metu raumenys įtempiami, bet jų ilgis nesikeičia, o sąnariai nejuda – jėga sukuriama be judesio), pavyzdžiui, stumkite medį iš visų jėgų, o po to, permetę per jį rankšluostį ir paėmę už galų – traukite.

Jurga Čekatauskaitė /  Ingos Dundulytės nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Ingos Dundulytės nuotr.

Arba „sėdėkite ore“, kai nugara atremta į sieną, o kojos sulenktos, tarsi sėdėtumėte ant kėdės. Šimtą kartų sugniaužkite ir pilnai ištempkite rankų pirštus (jei daug dirbantys kompiuteriu kasdien darytų šį pratimą, jų nevargintų pirštų skausmai).

Nekreipdami dėmesio į aplinkinių replikas eikite per pliažą įtūpstais, jei norite, tuo pačiu metu galite rankomis tampyti gumą – bus dviguba nauda. Žodžiu, šiais dirbtinio intelekto laikais, pasidomėkite – yra daugybė pratimų, kuriuos galima daryti naudojant tik savo kūno svorį ar po ranka turimas priemones.

Romas įsitikinęs: mankšta privalo tapti kasdienės rutinos dalimi. Tokios, kuri tau pačiam yra maloni ir nenusibosta: „Kai kasdien geri kavą tuo pačiu metu, tą pačią valandą vakarieniauji arba kas mėnesį tą pačią dieną gauni pinigų – juk tai irgi rutina, kuri tau patinka. Taip ir su sportu – mėgaukis juo! Suprantu, kartais būna kaifas tiesiog nieko nedaryti – visi siekiame malonumo, tokia jau žmogaus natūra.

Jurga Čekatauskaitė /  Ingos Dundulytės nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Ingos Dundulytės nuotr.

Bet kuo ilgiau lauki, tuo tas malonumas didesnis. Jei visą dieną dirbai, atlikai visus darbus, pasportavai, tai vakare grįžus ir kojas susidėjus daug maloniau ilsėtis be jokio sąžinės graužimo. O jei visą dieną žmogus praslankiojo, vienur padrybsojo, kitur pagulėjo – tai ir to tikro poilsio malonumo nepajaus“.

Tad visiems, kas dar nebuvo – gerų atostogų! O aš einu „pasėdėti ore“.