Norite ilgesnio gyvenimo? Valgykite augalinės kilmės baltymų
Kol jaunystės eliksyras dar neišrastas, žmonės ieško įvairiausių būdų, kaip išsaugoti jaunystę ir gyventi kuo ilgiau. O gyvenimo trukmei, kaip skelbia naujas tyrimas, daug įtakos turi tai, kiek baltymų mes suvartojame. Ir ne bet kokių, o augalinės kilmės.
Augalinės kilmės baltymai veikia kaip antioksidantas. Antioksidantai kovoja su vėžiu ir kitomis blogybėmis.
Baltymai yra statybinė medžiaga: organizme jie skyla iki aminorūgščių ir skatina ląsteles atsinaujinti.
Baltymai yra statybinė medžiaga: organizme jie skyla iki aminorūgščių ir skatina ląsteles atsinaujinti ir augti. Baltymai ilgiau virškinami nei angliavandeniai, nors turi tiek pat kalorijų; tai padeda ilgiau jaustis sotiems ir išvengti persivalgymo.
Kaip buvo paskelbta žurnale „JAMA Internal Medicine“, tyrimai, atlikti Masačusetso bendrojoje ligoninėje, parodė, jog žmonės, kurie vartojo daug gyvulinės kilmės baltymų, turėjo didesnę nei vidutinę riziką mirti per artimiausius dešimtmečius, ypač jei jie vietoj žuvies ar paukštienos rinkosi smarkiai apdorotą raudoną mėsą. Ir atvirkščiai – tie, kurie vartojo daug augalinės kilmės baltymų, turėjo mažesnę nei vidutinė mirties riziką.
Tyrimas apibendrino dvi ilgalaikes studijas, kuriose buvo apžvelgiami daugiau nei 170 000 žmonių sveikatos duomenys. Žmonės buvo tiriami tris dešimtmečius ir kas kelerius metus apklausiami apie mitybos, gyvenimo būdo įpročius ir sveikatą. Paskaičiuota, kad vidutiniškai gyvūnų kilmės baltymai sudarė 14 proc. žmonių dienos raciono, ir tik 4 proc. – augalinės kilmės. Per tiriamąjį laikotarpį daugiau nei 36 000 iš tiriamųjų mirė.
Į gyvulinės kilmės baltymų sąrašą įeina ne tik bet kurios rūšies mėsa, žuvis, bet ir kiaušiniai bei pieno produktai. Augalinės kilmės baltymai gaunami iš ankštinių daržovių, riešutų, sėklų, grūdų, makaronų ir pan.
Tikimybė mirti mėsos mėgėjams padidėja tuomet, jei jie turi dar bent vieną nesveiką gyvenimo būdo įprotį.
Tačiau yra kuo ir pasidžiaugti – tikimybė mirti mėsos mėgėjams padidėja tuomet, jei tie žmonės turi dar bent vieną nesveiką gyvenimo būdo įprotį. Tarkime, vartoja daug alkoholio, rūko, turi antsvorio ar yra nutukę, arba jei jų fizinis aktyvumas labai mažas. Jei žmogus renkasi sveiką gyvenimo būdą ir vartoja nemažai gyvulinės kilmės produktų, rizika anksčiau mirti atkrenta.
Taip pat reikšmės turi, kokia mėsa vartojama. Įdomu ir tai, kad sveikai ir nelabai sveikai gyvenantys žmonės gali suvartoti panašų kiekį gyvulinės kilmės riebalų, tik iš skirtingų produktų. Vieni – iš raudonos mėsos, riebių pieno produktų ir kiaušinių, o kiti – iš žuvies ir paukštienos. Pirmieji atsiduria didesnėje rizikos grupėje mirti anksčiau, nei turėtų, t. y. kiauliena bei jautiena nėra taip sveika kaip paukštiena ir žuvis.
Kaip jau žinoma seniai, riboti raudonos mėsos bei kiaulienos kiekį reikia dėl to, kad joje yra daug cholesterolio ir sočiųjų riebalų. Pastebėta tiesioginė sąsaja tarp žmonių, kurie vartoja daug tokios mėsos, ir antsvorio bei antrojo tipo diabeto ir širdies ligų.
Tai nereiškia, kad nuo šiol, norint nugyventi ilgą ir kuo sveikesnį gyvenimą, teks būti vegetarais – pakanka vietoj mėsos ir sūrio kartais rinktis žuvies ir ankštinių daržovių (lęšių, pupų, žirnių, avinžirnių).