Supermaistas: neįtikėtina nauda ar reklaminis triukas?
Mes jau įtikinti: supermaistas yra neįtikėtinai vertingas, todėl visiems reikia jį valgyti. Net jei tai brangiai kainuoja ir dar prieš keletą metų apie „goji“ uogas ar „chia“ sėklas net nebuvome girdėję. Tačiau atsiranda vis daugiau publikacijų, kad yra produktų, kurie nelaikomi supermaistu, bet turi ne mažiau naudingų medžiagų ir yra pigesni. Ir kad supermaistas – daugiau marketinginis triukas.
Taip jau yra: skaitome publikacijas, kokie vertingi yra tam tikri produktai. Tačiau net moksliniai leidiniai pradėjo rašyti, kad nėra pakankamai mokslinių įrodymų apie kai kurių superproduktų neįtikėtiną naudą. Neteigiama, kad jie nevertingi – tiesiog jie galbūt nėra tokie vertingi, kaip manoma. Arba ne daugiau vertingi nei kiti sveikais laikomi produktai.
Kaip rodo 2014 metų tyrimas, du trečdaliai britų prisipažino perką tam tikrus produktus tik dėl to, kad jie vadinami supermaistu. Tarp lietuvių tokių tikriausiai irgi būtų daug. Supermaistas brangesnis ir nebūtinai labai skanus, todėl yra vartojamas sveikatos sumetimais.
Kas yra supermaistas? Šį terminą „Oksfordo“ žodynas apibūdina kaip „maistinių medžiagų turtingą maistą, laikomą ypač naudingu sveikatai ir gerovei“. Tik kas jį tokiu laiko?
„Elaima.lt“ pakalbinta natūralios medicinos gydytoja mityba Tautvilė Šliažaitė teigia, kad reikėtų atskirai kalbėti apie kiekvieną produktą. „Dėl tam tikrų produktų sutinku 100 proc., kad tai daugiau marketingas nei didelė nauda“, – sako specialistė.
Aptarkime keletą iš populiariausių.
„Goji“ uogos (dygliuotasis ožerškis)
„Goji“ uogos labai giriamos už maistines savybes ir yra ypač rekomenduojamos moterims. Jose gausu geležies ir antioksidantų.
Paprastos lietuviškos slyvos turi daugiau antioksidantų už „goji“ uogas.
„Kai jas atvežė į Lietuvą, visi puolė pirkti, nes buvo gerai išreklamuotos. Dabar matau problemą – žmonės, turintys tam tikro pobūdžio autoimuninių susirgimų, blogai reaguoja į tas uogas, – komentuoja T.Šliažaitė. – Jos ne tik kad nėra naudingos jiems, bet net ir žalingos. Paprastos lietuviškos slyvos turi daugiau antioksidantų už šias uogas. „Goji“ uogos dabar vartojamos ir auginamos tokiais dideliais kiekiais, kad dažnai yra nupurškiamos neaiškuo kuo. Ir jų net skonis nėra geras. Žmonės užsimerkia, nes „labai sveika“, ir puola jų valgyti. Geriau jau valgykite slyvų – kuo rūgštesnių.“
Negana to, tyrimai, kuriais teigiama, kad šios uogos gydo nuo vėžio, širdies ir kitų ligų, buvo atlikti su didelėmis dozėmis „goji“ uogų ekstrakto, kurio tokio kiekio nelabai įmanoma gauti įprastai valgant šias uogas.
„Chia“ sėklos (ispaninis šalavijas)
„Chia“ sėklos, T.Šliažaitės teigimu, iš tiesų labai geros. „Tačiau Lietuvoje turime alternatyvą – linų sėmenis. Tiesiog „chia“ sėklas įvairesniems patiekalams panaudoti galima. Taigi jeigu norite sutaupyti pinigų, bet gauti tas pačias naudingas savybes, vartokite linų sėmenų.“
Kitas variantas, iš kurio galite gauti daug omega-3 riebalų rūgščių, tai riebios žuvys. Jos skanesnės, ir riebalų rūgščių gausite daugiau, nes reikėtų suvalgyti labai daug ispaninio šalavijo, kad pajustumėte didelę naudą. Tiesa, riebių žuvų per savaitę rekomenduojama suvartoti tik tris porcijas. Tad jos, ispaninis šalavijas ir linų sėmenys gali būti sėkmingai kaitaliojami.
Dar viena bėda – retkarčiais maistas perslenka per mūsų žarnyną ir pasišalina iki galo nesuvirškintas, ypač toks smulkus kaip minėtos sėklos. Vadinasi, organizmas nepasisavina reikiamų naudingų medžiagų.
T.Šliažaitė pataria prieš vartojant „chia“ sėklas išmirkyti arba sutrinti.
Bolivinė balanda (kynva)
Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių ir bolivinė balanda yra vienintelė kruopa, kuri turi visas reikalingas aminorūgštis.
„Bolivinei balandai alternatyvos Lietuvoje, deja, neturime, – teigia natūralios medicinos gydytoja mityba. – Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių ir kynva galbūt yra vienintelė kruopa, kuri turi visas reikalingas aminorūgštis. Pavyzdžiui, vegetarai, veganai gali net nevartodami mėsos ar kiaušinių gauti visas aminorūgštis iš kynvos. Ir nei viena kruopa Lietuvoje tokių savybių neturės. Ar bolivinė balanda išreklamuota? Manau, taip. Ar ji labai naudinga? Manau, irgi taip. Lietuvoje pradėjo auginti burnotį – jis irgi turi labai daug baltymų. Kaip ir grikiai. Tai būtų ne tas pats, bet artima.“
Lapinis kopūstas
Apie lapinį kopūstą (angl. „kale“), kuris dažnai išskiriamas iš kitų lapinių daržovių, rašo „TheGuardian.com“: „Ar lapinis kopūstas ženkliai geresnis už kitus? Ne. Supermaisto gerbėjai mėgsta pabrėžti, kad lapinis kopūstas turi daug vitaminų, ląstelienos, geležies, antioksidantų <...>, tačiau tai nereiškia, kad kūnas įgaus supergalių, jei suvalgysite daugiau, nei reikia, ypač jei gaunate šių medžiagų iš kitų šaltinių. Čia panašiai, kaip mėginti priversti automobilį greičiau važiuoti pilant daugiau kuro. Visos daržovės turi skirtingus kiekius mineralų ir vitaminų, kas labai priklauso nuo dirvos, kurioje yra auginamos, taigi nėra tikslo lyginti jas.“
Jei nesimaitinsite subalansuotai, šaukštas ypatingų sėklų ar sauja brangių uogų nepadės.
Taigi jūsų sprendimas – vartoti supermaistą ar ne, o jei ne, ką rinktis vietoj jo.
Tai labai kompleksinė tema, ir kiekvienas produktas gali turėti skirtingą poveikį individualiam organizmui. Taip pat reikšmės turi tai, ką, be minėtų produktų, dar valgote ir kada. Ir visa tai ištirti labai sudėtinga.
Vis tik svarbiausia – jei nesimaitinsite subalansuotai, šaukštas ypatingų sėklų ar sauja brangių uogų nepadės išgelbėti sveikatos. Maistas turi būti sveikas, įvairus ir – labai svarbu – skanus.