Vaida Česnauskienė: apie vaikų auklėjimą, santykių su vyru paslaptis ir kodėl ėmė žaisti futbolą

Trumpa dosjė

• Horoskopo ženklas. Skorpionas.
• Mėgstamiausia spalva. Patinka visos, renkuosi pagal nuotaiką.
• Akių spalva. Chaki.
• Įsimintiniausias filmas. Mėgstu dokumentinio žanro.
• Įspūdį palikusi knyga. Skaitau psichologines.
• Įsimintiniausia kelionė. Pasimatymas su vyru Veronoje, Venecijoje.
• Skaniausias valgis. Dievinu šaltibarščius.
• Netikėčiausias daiktas rankinėje. Renkuosi kuo mažesnę, kad tokių daiktų joje nebūtų.
• Keisčiausias poelgis. Tapimas futbolininke.
• Nemėgstamiausias buities darbas. Drabužių skalbimas, lyginimas, lankstymas.
• Erzinanti žmogaus savybė. Bambėjimas, kad viskas blogai.
• Žmogaus bruožas, kurį labiausiai vertinate. Nuoširdumas.
• Patinkantis gyvūnas. Turim šuniuką...
• Mėgstamiausias posakis. „Ne visada taip bus.“

Gražiausias komplimentas. Sakomas vyro, kad gražiausia esu natūrali.

Kaip čia taip nutiko – Mis Lietuva tapo futbolininke?

Vieną dieną sutikau buvusią kolegę Gretą Valikonienę. Užsiminiau, kad turiu planą pradėti sportuoti. Sako: „Vaida, junkis prie mūsų.“ Atsakiau, kad gal išprotėjo (juokiasi). Juk nemoku žaisti. Aš kaip ir visi kiti trys milijonai Lietuvos gyventojų – puiki teisėja (šypsosi).

Vis dėlto po mėnesį trukusių įkalbinėjimų ryžausi ir prisidėjau prie neprofesionalių futbolininkių komandos FK Vilnius „Margaritos“. Ją sudaro įvairiausios moterys: teisininkės, odontologės, vyresnės, jaunesnės, turinčios vaikų, be atžalų, skirtingo fizinio lygio. Visos nuoširdžios, draugiškos.

Jau pirmosios treniruotės man patiko, užsikabinau. Atsimenu, prieš pirmas rungtynes bandžiau atsikalbinėti, susitarti, kad mane kur kampe palaikytų (juokiasi). Tačiau pilvu įmušiau įvartį ir išplėšiau komandai pergalę.

Pradėjus žaisti, pakito požiūris į futbolą, rungtynes, treniruotes. Dabar jau vengiu vaikams sakyti tokius komentarus: „Tai kaip nerealizavai puikios progos, tokia gera galimybė buvo...“

Na, o treniruočių laukiu – jose ne tik smagiai praleidžiu laiką, bet ir stiprinu sveikatą.

Kuo futbolas naudingas moters sveikatai?

Esu apdovanota gerais genais, man nereikia nei savęs per daug riboti, nei dietų laikytis. Maistas niekada nebuvo tabu. Vis dėlto su metais ateina laikas pokyčiams, kyla noras sportuoti. Kadangi sporto klubų nemėgstu, man reikia gryno oro, futbolo aikštynas pats tas.

Jau dabar galiu pasakyti, kad per pusmetį sustangrėjo kūnas, atsirado daugiau energijos. Bėgiojant paskui kamuolį, prasiblaško mintys. Apskritai futbolas yra įdomi sporto šaka, nes reikia išmokti dirbti su komanda.

Bet jums aikštėje lengviau nei kitoms – tiek vyras, tiek sūnūs pataria...

Tikra tiesa. Atsimenu, buvo viena treniruotė: sūnus Rojus stovi pasilipęs ant tvoros, juosiančios sporto aikštyną, aš – vartuose ir prašau jo padėti, kad patartų, ką ir kaip daryti. Kaip pilkasis kardinolas (šypsosi).

Namuose sulaukiu labai daug patarimų, kaip reikėtų žaisti, ko nereikėtų daryti. Šeimai truputį juokinga žiūrėti į futbolą žaidžiančią mamą. Bet į mane aikštyne žvelgia su nuostaba, o ne su ironija. Labiausiai tai patinka penkiametei Emai. Mes abi turime vieną bendrą interesą – išmokti žaisti futbolą.

Visa jūsų šeima panirusi į šią sporto šaką. O kuo dar, be futbolo, domisi atžalos?

Abu sūnūs pasakytų, kad juos domina tik futbolas (juokiasi). Muzikos nemėgsta, dailės nemėgsta, bet jiems patariu, kad mokykloje visiems mokytojams turi rodyti pagarbą, ir domėtis visomis pamokomis.

Ugdytojai vaikams vis primena, kad jie turi atrasti dar ką nors. Tačiau matyti, kad dominuojanti sritis yra sportas – futbolas, kuris turbūt jų kraujyje. Atsimenu, Rojus klausė manęs, kada pradėjo spardyti kamuolį. Sakau: „Rojuk, žaisti futbolą pradėjai dar būdamas pilve.“ Nuo pat pirmų kūdikystės dienų jie visi nuolat stadione – palaikydavo tėtį rungtynėse, stebėdavo jo treniruotes.

Su vyru laikomės požiūrio, kad mokslas ir futbolas turi eiti drauge, galima ir reikia visa tai suderinti. Taigi, nuolat turiu kontroliuoti, sužiūrėti, kaip jie mokosi. Jei paleisiu, futbolas akimirksniu paims viršų (šypsosi).

Rojus turi aktorinių, šokio gebėjimų, jis labai charizmatiškas, gali prajuokinti be didelių pastangų. Vyriausias Deividas uždaras, visiškai kitoks. Ema jau eis į paruošiamąją klasę. Ji yra labai smalsi mergaitė.

Štai ir dabar sodyboje reikalauja, kad padėčiau mokytis skaičiuoti, abėcėlės. Dukra eina ne žingsneliais, bet dideliais žingsniais. Visada vejasi brolius, nori jiems prilygti, drauge keliauti į mokyklą. Apskritai Ema yra mūsų šeimos direktorė bet kurioje situacijoje.

Ar skatinate vaikus siekti profesionalių sportininkų karjeros?

Niekada jų nevertėme ir neverčiame rinktis futbolo. Aš kaip mama džiaugiuosi, kad kasdien sportuodami vaikai gerina sveikatą, mokosi disciplinos, savarankiškumo, bendrauti, dirbti komandoje.

Jie neturi laiko nuolat žaisti kompiuterinių žaidimų, sėdėti su planšetėmis, telefonais ar dykinėti prekybos centruose, mieste. Mokslo metais treniruotės vyksta kasdien. Jie yra visiškai užimti.

Na, o aš džiaugiuosi, kad visada būname drauge, kiekvieną savaitgalį visi stebime tai vieno, tai kito sūnaus čempionato rungtynes, kurios vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Kaip mama įžvelgiu psichologinių momentų, vyras patarimų duoda iš profesionalaus žaidėjo pusės.

Mažoji prieš pusę metų irgi pasiprašė į futbolo treniruotes. Ji aktyvi, energinga, taigi ši sporto šaka padeda išsikrauti. Tegul renkasi patys, kas jiems prie širdies, o mes visada būsime šalia.

Kaip visi trys vaikai sutaria tarpusavyje, sprendžia konfliktus?

Deividui yra keturiolika, Rojui – vienuolika, Emai – penkeri metai. Rojus su Ema sutaria puikiai, turi tarpusavio ryšį, bet būna visko. Tačiau tarp brolių kartais juntama trintis. Jie tarsi konkuruoja, kažko nepasidalija, dažni kivirčai. Tačiau mokau vaikus, kad būtina vienam kitą gerbti, džiaugtis, jog yra drauge.

Žinoma, konfliktų, kaip ir visur, tarp vaikų iškyla. Kartais sukandusi dantis klausausi, kaip jie juos sprendžia. Kai kantrybė trūksta, siunčiu vyrą aiškintis (šypsosi).

Prasidėjus mokslo metams, vienas kitą matome rečiau, labiau pasiilgstame, todėl sumažėja ir trintis. Tada susitinkame tik ryte ir vakare. Mūsų šeimai vakarienė kasdien prie bendro stalo yra šventas dalykas. Jos metu pasidalijame įspūdžiais, aptariame, kaip sekėsi mokykloje, kaip praėjo treniruotės, ar buvo kokių situacijų, kurias reikia padėti išspręsti. Man svarbu pajusti vaikų gyvenimo pulsą, kuo jie gyvena, kad nepraleisčiau svarbių momentų, nepradelsčiau.

Kokias vertybes diegiate atžaloms?

Pirmiausia mokome gerbti mamą, tėtį, senelius, vyresnius už save. Ar tau patinka, ar nepatinka, negali draskyti akių. Taip pat puoselėjame tam tikras šeimos tradicijas. Pavyzdžiui, Kalėdos ir Velykos mums yra didžiulės šeimos šventės. Atsimenu, kaip tėtis Kūčių vakarą namo parnešdavo kuo aukštesnę eglę, kepdavome kūčiukus, ruošdavomės šventei. Šeimos vertybes diegiame rodydami pavyzdį.

Visus tris vaikus auklėjame vienodai. Tačiau jie auga skirtingi. Ema yra labai tvarkinga, visada siūlosi padėti, šiek tiek perfekcionistė. Berniukų požiūris visiškai kitoks. Kad išgirstų, ko iš jų nori, neretai tenka pakelti ir balsą. Na, o Ema viską mato iš šono ir jų klaidų nekartoja (šypsosi).

Ir, žinoma, atžalas mokome savarankiškumo. Juk mano vyras iš namų siekti futbolininko karjeros išvyko būdamas vos penkiolikos. Mokome atžalas, kaip svarbu gebėti pasirūpinti savimi, atlikti elementariausius kasdienius dalykus.

Drauge su vyru esate jau šešiolika metų. Kokia darnios santuokos paslaptis?

Manau, kad svarbiausia yra bendri interesai, gebėti prisitaikyti vienam prie kito, palaikyti sunkiu momentu. Žinoma, būna pykčių, konfliktų. Juos aiškinamės čia ir dabar. Vyrui labai nepatinka nekalbadieniai, nemėgsta manęs susiraukusios – jam, kaip Vėžiui, reikia harmonijos.

Taip pat labai svarbu šeimos bendrystė. Drauge džiaugiamės kiekviena diena. Juk negali planuoti toli į ateitį. Šeimos subyra ne vien dėl skyrybų, būna ir skaudžių netekčių. Žinau, kad esame laikini, gyvenimas yra trapus, todėl būtina džiaugtis vieniems kitais, dėkoti, kad esame čia. Na, o šiais laikais didžiulė laimė turėti artimą žmogų.

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.