„Prieš gimtadienius visuomet jaučiu vidinį bliuzą“, – taip sakydama aktorė Toma VAŠKEVIČIŪTĖ pasitaiso šilko suknelės klostę, žvilgteli į atšalusią kavą. Keturiasdešimtmečio jubiliejus ją, kaip kiekvieną laikotarpį branginantį žmogų, tarsi ragina permąstyti praėjusius metus, įvertinti save, savo pasirinkimus. Toma jaučiasi pasirinkusi teisingai – gal todėl viena kita ašara, besikalbant nubyranti pro tamsius akinius, yra ne švelnaus liūdesio, o dėkingumo ir meilės ženklas.
