Šiuolaikinė visuomenė priklausoma nuo cukraus. Vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Vidutinis amerikietis – 46,1 kg, vokietis – 37,5 kg cukraus. Ir tai yra keliskart daugiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – 9,1 kg per metus.
Bauginantys skaičiai kasmet didėja, todėl ES valstybės ėmėsi aktyvių žingsnių pažaboti cukraus vartojimą. Neatsilieka ir Lietuva, kurios Vyriausybė svarsto apmokestinti cukrų, o maisto gamintojai investicijas skiria tam, kad gerintų produktų sudėtį.
Vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus. O Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja tik 9,1 kg per metus.
„Po paskelbtos Vyriausybės programos, vertiname, kiek naudos duotų mokestinės priemonės, skirtos sumažinti cukraus vartojimą. Taip pat daug daroma, kad pirmiausia sveikos mitybos tendencijos persikeltų į Lietuvos ugdymo įstaigas. Šiuo metu baigiamas rengti vaikų ugdymo ir globos įstaigų maitinimo tvarkos pakeitimas, tobulinama vaikų edukacija, įdiegiant privalomą sveikatos ugdymo programą, planuojamos socialinės reklamos bei daugelis kitų priemonių“, – pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.
TAIP PAT SKAITYKITE Kaip atsispirti cukrui?
Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į PSO rekomendacijas ir nacionalines iniciatyvas, iki 2020 m. siūloma griežtai apriboti (sumažinti ne mažiau nei 10 proc.) cukraus kiekį maisto produkcijoje. Prioritetas turėtų būti skiriamas tiems gaminiams, kuriuose yra didžiausi pridėtinio cukraus kiekiai. Tai gaivieji gėrimai, sausi pusryčiai, kai kurie duonos, konditerijos gaminiai, desertai ir kt.
Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė teigia, kad cukraus suvartojame gerokai daugiau, nei turėtume, nes didelius jo kiekius pasisaviname su minėtais maisto produktais.
„Per didelis cukraus kiekis išbalansuoja imuninę sistemą. Žmogaus organizmas tampa mažiau atsparus, todėl dažniau sergama – nuo peršalimo ligų iki ilgainiui išsivystančių rimtesnių sveikatos sutrikimų. Esminis dalykas, kurį turėtų suvokti vartotojai, kad su gausiai saldintais produktais negaunama reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų, o tik tuščių kalorijų“, – aiškina R. Bogušienė.
Pasak SAM atstovo dr. A. Kranausko, per ateinančius penkerius metus turi įvykti didelių pasikeitimų maisto pramonėje – gamintojai turės skirti investicijų, kad pagerintų produktų sudėtį.
„Džiaugiamės, kad atsiranda gamintojų, kurie, nelaukdami 2020 metų, imasi keisti produktų sudėtį ir ieškoti būdų, kaip sumažinti cukraus kiekį juose. Suprantame, kad verslui tai yra iššūkis ir papildomos investicijos, tačiau turime suvokti, kad visuomenės sveikatinimas yra bendras interesas“, – teigia SAM atstovas.
Viena pirmųjų greitai paruošiamose košėse cukraus kiekį sumažino „Malsena“. „Savo naujose greitai paruošiamose košėse sumažinome cukraus kiekį 30 proc., pakeitėme receptūrą tam, kad produktas taptų palankesnis sveikatai. Toliau tirsime vartotojų reakcijas, peržiūrėsime ir gerinsime kitų produktų sudėtis“, – sako „Malsenos“ rinkodaros vadovė Kristina Migonė.
Apie cukraus kiekio mažinimą produkcijoje tarptautiniu lygiu jau paskelbė ir tokios didžiosios maisto ir gėrimų gamintojos kaip „Nestlė“, „Coca Cola“, „Pepsi“, „Unilever“, įsipareigojusios cukraus produktuose sumažinti 10 proc.