Jurgos dienoraštis: Daug mano bendraamžių vien dėl to vengia sporto klubų

Jurga Čekatauskaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Jurga Čekatauskaitė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Neseniai viešėjau Fuerteventūroje pas draugę. O kadangi ji gyvenimo be aktyvaus judėjimo neįsivaizduoja, tai nusitempė mane į vietinio miestelio sporto klubą – pirmą kartą gyvenime atsidūriau zumbos treniruotėje. Likau gyva, nesvarbu, kad jau po keliolikos minučių veido spalva priminė prinokusias trešnes, o du šokius išvis praleidau, nes lėkiau kišti galvos po šaltu vandeniu.

Svarbiausia ne tai, jog pasiryžau ir atlaikiau. Džiaugiuosi, kad apskritai išdrįsau ir nustūmiau į šoną mintis „o kaip dabar ten atrodysiu“ ir „ką apie mane pagalvos“. Nieko nepagalvojo – moterys šypsojosi, šoko, aš mojavau rankomis ir kraipiau klubus, stengdamasi atspėti šokių žingsnius, o trenerė gyrė absoliučiai visas: skirtingo amžiaus, įvairaus sudėjimo bei gabumų. Ir niekam nerūpėjo, kaip atrodau.

Jurga Čekatauskaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Kineziterapijos ir sporto studijoje „FitLife“, kurioje dukart per savaitę lieju prakaitą, spėju, irgi niekam nerūpi, kaip kas atrodo. Čia nevyksta grupinės treniruotės ir su kiekvienu asmeniškai dirba treneris Romas ar jo žmona Jūratė, vedanti pilateso užsiėmimus. Ir publika ateina labai įvairi: nuo paauglių iki močiučių, nuo tobulo sudėjimo atletų iki „homo sedens“ („sėdinčio žmogaus“), su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis figūrai. Nuo pilvotų iki dramblotų. Lieknų ir nelabai lieknų. Žodžiu, žmonės kaip žmonės, kurie supranta, kad judėjimas jiems yra būtinas.

Tą ir aš pagaliau supratau – gyvenimas privertė. Gaila, aišku, galėjau anksčiau, bet džiugu, kad „atėjau į protą“ dar nesulaukusi pensijos. Pirmą kartą susiruošti sportuoti irgi nebuvo lengva: svarsčiau, ką apsirengti, ar pajėgsiu atlikti pratimus, ar iš manęs – tokios nerangios – nesijuoks... Aišku, kad nesijuokė. Bet įsivaizduoju, kad daug mano bendraamžių, niekada nesportavusių ir nemokančių elgtis su treniruokliais, vien dėl to vengia sporto klubų. Ir vien dėl to atima iš savęs galimybę kuo ilgiau džiaugtis fizine sveikata.

Jurga Čekatauskaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

„Vyresniam žmogui daug svarbesnis judesys, kokybiškas maistas ir bendravimas, nes kai santykiai jau susiformavę, o vertybės išsigryninusios, belieka mėgautis gyvenimu, – sako „FitLife“ treneris. – O kaip džiaugtis, jei nebeleidžia sveikata? Daugelis, sulaukę vyresnio amžiaus, pradeda save riboti, mažiau vaikščioti, mažiau lipti... Man nesinori per anksti savęs nurašyti ir susitikus su senais draugais kalbėtis vien apie gydytojus ir ligas.

Sovietiniais laikais moterys išvis į pensiją išeidavo 55-erių, vyrai – 60-ies, o dabar pažiūrėkite, kaip pasaulyje gyvenama – pensinio amžiaus riba stumiama vis toliau. Reiškia, reikia kažką daryti, kad tos pensijos sulauktum sveikas ir neskubėtum važiuoti į Kairėnų pusę...“ (Nežinantiems patikslinu: Kairėnuose yra vienos iš Vilniaus kapinių).

Jurga Čekatauskaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Jurga Čekatauskaitė / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Taip ir mankštinuosi „FitLife“ studijoje, stumdama amžiaus ribą ir bėgdama nuo nugaros skausmo. Romas sako, kad pas dažną jis atsiranda nuo per ilgo sėdėjimo, kai ilgainiui raumenys sutrumpėja, vieni persitempia, kiti nusilpsta. Ilgai nejudant raumenyse sutrinka kraujotaka, jie ima „vargti“ net be aktyvaus darbo, gali patekti į spazminę būseną – tampa nuolat įtempti, kas sukelia skausmą.

Ir jei prieš treniruotę norėjosi užmušti kaimyną, tai žiūrėk, pasportavus, jis atrodo visai nieko vyras...

„Kai toks „užsisėdėjęs“ pradeda judėti, mankštintis, labai dažnai visi skausmai dingsta po kelių treniruočių, – ilgamete patirtimi dalijasi Romas. – O kai susitvarko raumenynas, pamiršta visas išvaržas, užtat prisimena, kokius tempimo ar profilaktinius pratimus būtina atlikti. Jeigu nugaros skausmą išprovokuoja per ilgas sėdėjimas, reikia daryti pertraukas: atsistoti, pasitempti, pasivaikščioti. Kai žmogus neturi sveikatos, kai nuolat kažką skauda, jis pyksta ant visų, o dažniausiai – ant jaunimo, nes pats supranta, kad daug kas praėjo ir nebegrįš.

O ką daro judesys? Visų pirma – „sudegina“ stresą. Tai pats geriausias vaistas sveikatai ir savivertei stiprinti. Nes atsiranda papildomų jėgų, pagerėja kraujotaka ir nuotaika. Ir jei prieš treniruotę norėjosi užmušti kaimyną, tai žiūrėk, pasportavus, jis atrodo visai nieko vyras...“.