Kai šeimoje ir darbe – harmonija: Inga Badaugienė išduoda savo Kalėdų stebuklą
„Mūsų kolektyvas – kaip šeima. Laimė dirbti aplinkoje, kur gali taip jaustis“, – sako Klaipėdos „Akropolio“ „Maximoje“ dirbanti prekių kokybės ir kainų kontrolierė Inga Badaugienė. Ji šioje įmonėje skaičiuoja jau aštuonioliktus metus.
„Kai atėjau dirbti į „Maximą“, pamenu, prieš šventes savo rankomis rašydavome plakatus, puošdavome parduotuvę. Dabar, žinoma, niekas reklaminių plakatų rankomis neberašo“, – juokiasi Inga, paprašyta atsiminti pačią pradžią.
Metai bėgo, dalykai keitėsi, bet esmė liko tokia pati: pastangos dėl laimingų pirkėjų, ypač laukiant didžiųjų metų švenčių. „Mes kartais jaučiamės kaip kokie Kalėdų pranašai – juk pakabinę šventinius plakatus ir kitus su tuo susijusius dalykus tarsi pranešame: „Jau! Jau! Ateina!“ Galvodami ir kurdami šventines akcijas taip pat mąstome, kas pirkėjus nudžiugintų, nustebintų, ko jiems reikėtų... Jaučiamės esantys maža kalėdinio stebuklo dalelė, tačiau juk maži dalykai sukuria didelę prasmę“, – įsitikinusi ji.
Šiomis pareigomis Inga dalijasi su kolega, su kuriuo kartu dirba jau daug metų, tad vienas kitą, sako, supranta beveik be žodžių.
„Viskas taip sustyguota, kad galėtume dirbti visai nesikalbėdami, – šypsosi Inga. – Mūsų pastangas ir darbą pirkėjai pamato vos tik įėję į parduotuvę: visi kalėdiniai plakatai, kainos, akcijos ir žaidimai – mūsų sritis. Šventiniu laikotarpiu prisideda ir įvairių specifinių puošnių dalykų. Darbą pradedame anksti, nes stengiamės viską padaryti iki parduotuvės atidarymo.“
O žmonės, neslepia ji, ir padėkoja, ir palinki gražių švenčių. „Kartais net paklausinėja, kokių bus akcijų ateityje. Tik to negalime atskleisti“, – pasakoja pašnekovė.
Moteris įsitikinusi: geras kolektyvas yra stipriausia varomoji jėga ir kartais užtenka vien žinoti, kad kolega iš kito skyriaus esant reikalui padėtų susitvarkyti su iššūkiais.
„Mūsų parduotuvė išties didelė, tad norint, kad darbas vyktų sklandžiai, kiekvienas turime dėti visas pastangas. Ir ne tik savo srityje – kartais ir kolegos. Dauguma parduotuvės darbuotojų senbuviai, tad drįsčiau sakyti, jog esame puikiai susigyvenę. Šventiniu laikotarpiu, kai daugiau darbo ir veiksmo, mums būtent tai ir padeda: stengiamės dėl bendro rezultato, palaikome vienas kitą ir įveikiame visas užduotis. Visai kaip tikroje šeimoje“, – atvirauja.
Išgirsti, pajausti, padėkoti
Ingos sūnūs Deividas ir Robertas jau savarankiški, studijuoja ir dirba Kaune, tad namuose – gana reti svečiai. Vis dėlto Kūčios yra ta šventė, kai susirenka visa šeima.
Moteris sako, kad jų šeimoje Kūčios neįsivaizduojamos be mandarinų, spanguolių kisieliaus ir kūčiukų. „Mes su vyru tradiciškai neįsivaizduojame Kūčių stalo ir be silkės, o štai jaunimas pradėjo diegti naujas tradicijas, pavyzdžiui, valgyti sušius“, – šypteli.
I.Badaugienė kukliai prasitaria, kad sūnūs groja pianinu ir per Kūčias namai prisipildo magiško skambesio... Ir iš tiesų – po pokalbio Deividas prisėda prie pianino ir visi nutylame: mikliai klavišais bėgiojantys pirštai dovanoja melodiją, o mintyse šmėsteli mintis: šis vaizdas, kai mama didžiuodamasi žiūri į grojantį mylimą sūnų, o šalia tviska kalėdinė eglė, toks jaukus ir stebuklingas... Tikras ir kartu magiškas.
„Abu sūnūs baigę muzikos mokyklą, tad per šventes mums pagroja. Užkuriame židinį. Tada ir apima tikrojo jaukumo ir dėkingumo jausmas.“
Klaipėdoje gyvenanti šeima sako neįsivaizduojanti švenčių ir be kitos tradicijos: „Nesvarbu, koks oras, – Kalėdų rytą vykstame prie jūros pasivaikščioti. Ar sninga, ar lyja, jūrą aplankyti per šventes – būtina!“
Su Inga ir jos sūnumis išsiskiriame linkėdami vieni kitiems ramių ir jaukių švenčių. Mintyse priduriu, kad ir jausmo tokio, kaip tą akimirką, kai Deividas grojo pianinu. Taigi magiškų jums švenčių ir paprastų stebuklų, kurie yra visai šalia!
