„Muzikinės kaukės“ finalininkas E.Sipavičius: „Mano įvaizdis tiek priaugęs, kad teko jį skausmingai plėšti“

Šį šeštadienį vyks „Muzikinės kaukės“ finalas, kuriame dėl geriausiojo vardo konkuruos keturi dalyviai: dainininkė Katažina Zvonkuvienė, aktorius Rokas Petraukas, dainininkas ir aktorius Dovydas Laukys bei Egidijus Sipavičius.

Visi keturi likę dalyviai ne vieną savaitę blizgėjo šiame margame ir netikėtų metamorfozių kupiname šou, tad dabar beliko paskutinė kova ir intriga – kas gi taps nugalėtoju?

Žmonės.lt kalbintas E.Sipavičius prisipažįsta – šou jam buvo kaip didžiausia karantino pramoga, nesvarbu, kad pareikalavo daug darbo ir pastangų, juk atlikėjui ruošti muzikinius pasirodymus – malonumas.

„Šis projektas buvo tiesiog labai geras laikas – turėjau galimybę daug dainuoti, bendrauti. Per karantiną, kai beveik nėra tokių dalykų, visa tai atrodė kaip savotiškas išsigelbėjimas. Labai džiaugiuosi sprendimu dalyvauti šiame šou“, – sako jis.

Bobu Marley, Eros Ramazzotti, Prince‘u ir net unikaliąja Amy Winehouse „Muzikinės kaukės“ scenoje virtęs E.Sipavičius atviras – iššūkiai buvo vienas už kitą įmantresni, tad ne visada gaudavo aukščiausius įvertinimus, nors ir dėjo daug pastangų pasiruošimui.

„Prisipažinsiu – kritiką ne visada lengva priimti. Rodos, daug ruošiesi, nuoširdžiai stengiesi, o tada išgirsti, kad kažko pritrūko, kažko galbūt išvis nereikėjo... Tokie momentai nėra malonūs, bet tikiu, kad jie padeda tobulėti, nes daug metų būnant scenoje gali imti manyti, kad jau viską žinai“, – sako pašnekovas.

Bene daugiausiai pastangų reikėjo įkūnijant Amy Winehouse – tai buvo pirmas kartas, kai per trisdešimt metų scenoje Egidijus „tapo“ moterimi. Taigi prireikė ir depiliacijos, ir pėdkelnių, ir aukštakulnių...

„Manau, kad kiekvienam atlikėjui būtų sveika patekti į tokią situaciją, kai reikia patapti kažkuo kitu – tai proga pergalvoti ir savo paties įvaizdį, sugebėjimus, lankstumą. Man tai buvo labai tinkamas metas pabandyti pakeisti savo per daug metų nusistovėjusį įvaizdį. Solidaus, kostiumuoto, pasitempusio džentelmeno įvaizdį. Man teko nuo jo visiškai atsiriboti. Ir tai nebuvo lengva, patikėkite.

Mano įvaizdis tiek priaugęs prie manęs, kad teko labai skausmingai jį nuo savęs plėšti. Tačiau tik kai sugebėjau nusimesti šią klišių kupiną Egidijaus Sipavičiaus išorę, tada pavyko įkūnyti kitus muzikantus“, – atvirauja E.Sipavičius.

Komisija, ne kartą gyrusi jo pasirodymus, vis dėlto vis pasisakydavo, kad nori nenori girdisi Sipavičiaus dainavimo braižas ir tai, anot pašnekovo, sunkiausia užduotis – pabėgti nuo savo paties balso, kuris jau „patapęs vizitine kortele“.

„Kai uždainuoja, sakykime, aktoriai, jų balsas niekam nekelia asociacijų su konkrečiu dainininku, tad jie iškart gali eiti prie antrosios dalies – paskirto personažo balso paieškų, o štai dainininkams pirmiausiai reikia atsikratyti savojo specifinio tembro ir manierų, ir tik tada pereiti prie bandymų išgauti įkūnijamo žmogaus balsą. Kad ir kaip stengiesi, vis tiek būna komentarų, kad girdėjosi Sipavičiaus, Katažinos ar Makso balsas. Bet šimtu procentų savo balso ir nepakeisi, dainininkų balsai per tiek metų scenoje jau tapo atpažįstamais“,  – įsitikinęs jis.

Paklaustas, kas labiausiai jį palaiko projekte, Egidijus pasakoja sulaukęs malonių komplimentų net iš nepažįstamų žmonių.

„Šeima ir draugai, be abejo, palaikė visada, na, bet jie nėra labai objektyvūs vertintojai, – juokiasi dainininkas. – Bet kas netikėčiausia – mane žmonės stabdė tiesiog gatvėje, sakė, kad jiems labai smagu matyti mane skirtinguose amplua, kad tai juos nustebino ir privertė šypsotis – labai malonu sulaukti tokių reakcijų. Supratau, kad žmonės tikrai žiūri šį šou, domisi jo dalyviais ir jiems apskritai patinka pati kaukių idėja.“

Sporto salė rūsyje ir dainos pjaunant žolę

Kalbai pasisukus apie karantino laikotarpį ir pasiteiravus, kaip gi dainininkas gyveno šiuos keistus pandeminius metus, jis, kaip ir dauguma atlikėjų, buvo priverstas gyventi neįprastai sulėtėjusį gyvenimą be scenos, klausytojų ir nuolatinio bėgimo.

„Įprastos dainininko veiklos beveik nebeliko. Tačiau atsirado kitų – su žmona gyvename sodyboje, gamtos apsuptyje, o, kaip žinia, gyvenant sodyboje visada yra ką veikti, tad nuobodu nebuvo“, – juokiasi optimistiškai nusiteikęs E.Sipavičius.

Ar pjaudamas žolę Egidijus niūniuodavo savo dainas? „Manau, kad dirbdami šį darbą kone visi žmonės dainuoja, tad ir aš pasidainuodavau, – šypteli. – Vis dėlto, atėjęs į „Muzikinę kaukę“ ir pradėjęs „rimčiau“ dainuoti supratau, kaip labai balsas buvo „primigęs“. Atlikėjui tokio ilgumo pauzės – tikrai nenaudingos, tad šis šou buvo puiki proga apšilti.“

Be to, kad nebeliko koncertų, E.Sipavičius sako labai pajutęs, kad ir šiaip gyvenimas keitėsi ir kitose srityse, tačiau neliko nieko kito, kaip prisitaikyti prie naujos realybės.

„Sunkiausia buvo judėjimo ribojimai, galimybės matytis su kitais žmonėmis nebuvimas – tai neįprasta situacija, prie kurios reikėjo prisitaikyti, juolab, kad mudu su žmona pakankamai aktyvūs, judantys žmonės, mėgstantys vis kažkur važiuoti, keliauti...“ – pasakoja jis.

Vis dėlto nėra padėties be išeities – komplimentų dėl sportiškų kūno linijų vis sulaukiantis atlikėjas prisipažino į situaciją pažvelgęs kūrybiškai.

„Rūsyje įsirengiau savotišką sporto salę – na, mano jau toks amžius, kad atsipalaiduoti negaliu, nei per karantiną, nei šiaip. Jeigu apsileisiu, jau galiu ir nebegrįžti į buvusias formas, tad sportuoju beveik kiekvieną dieną, o balandžio pradžioje jau išsimaudžiau ir prūde. Prarasti fizinę formą itin lengva, o atstatyti reikia labai daug pastangų, tad stengiuosi gyventi taip, kad nuolat jausčiausi gerai“, – šypteli.

Vėl prireikė telefono

Dainininkas prisipažįsta svajojantis, kad be koncertinės veiklos prabėgę metai greitai taps tik slogiu prisiminimu ir vėl bus galima mėgautis muzika, dainomis ir susirinkusiais klausytojais.

„Labai pasiilgau koncertų, buvimo scenoje, to jaudulio, emocijų, kurios apima lipant į sceną... Tikriausiai bus labai svarbus tas pirmasis koncertas po karantino, tiksliau, – neabejoju, kad jis bus ir svarbus, ir labai jaudinantis. Nekantrauju“, – sako jis.

Vis dėlto nemažai perkeltų koncertų, tiek Lietuvos, tiek užsienio atlikėjų, nukeliami dar pusmečiui ar metams, o kai kurie – ir visai atšaukti. Ar tik neteks to įprasto gyvenimo dar gerokai palaukti?..

„Tiesą sakant, pastaruoju metu pajutau didelį sujudimą – juokiausi, kad jau kurį laiką mobiliojo telefono man beveik nereikėdavo, jį palikdavau namuose, o vakare žvilgtelėdavau, ar kas neskambino. Būdavo praleistas tik koks bičiulio ar mamos vienas kitas skambutis ir viskas, o štai dabar vėl turiu nešiotis telefoną su savimi, nes skambučių išties nemažai – domisi dėl pasirodymų vasarą ir net rudenį. Džiaugiuosi, kad ledai pajudėjo...“ – sako atlikėjas.

E.Sipavičius pasakoja, kad pats jau pasiskiepijo nuo koronaviruso, tad labai tikisi, kad vakcinacija ir žmonių sąmoningumas pagaliau padės suvaldyti pandemiją.

„Skiepijimasis jau įsibėgėja, silpniausiųjų grupė jau suskiepyta, tad, manau, padėtis turėtų gerėti. Skambučių dėl koncertų aktyvumas mane nuteikia labai optimistiškai – tai dar vienas įrodymas, kad žmonės jau tikisi šviesesnio rytojaus ir įprasto gyvenimo. Ir aš to tikiuosi. Greitai visi susimatysime!“ – šypteli E.Sipavičius.