Jurgos dienoraštis: Ar sportuojate Kalėdų rytą?

Beveik tris mėnesius du kartus per savaitę ateinu į Kinezitearpijos ir sporto studiją „FitLife“, kur su manimi dirba asmeninis treneris Romas. Sutikti draugai, kurie žino apie vasarą mane kamavusius nugaros skausmus, vis paklausia: na, kaip? Ir visiems be išimties atsakau, kad iš tiesų jaučiuosi daug geriau.

Trūksta tik vieno: įpročio, kuris minėtiems muzikos prodiuseriams yra tapęs tokiu pat neatsiejamu nuo jų gyvenimo, kaip ir kiti kasdienės rutinos atributai.

Didžiosios metų šventės daugeliui iš po kojų išmuša nusistovėjusios dienotvarkės pagrindus. Kai kas užsišventęs gal net dantis pamiršta išsivalyti, ką jau kalbėti apie kasdienę mankštą ar ėjimą į sporto klubą. O Zeleniūtė džiaugiasi, kad jos lankomas „FitLife“ dirba ir per Kalėdas, ir per Naujuosius – nuolatiniai lankytojai į klubą patenka surinkę jiems priskirtą durų kodą.

„O kitą rytą po M.A.M.A apdovanojimų irgi sportuosite? – išsitraukiu dar vieną klastingą klausimą šį muzikos renginį Kaune organizuojantiems prodiuseriams. „Ryte atsikelsim, važiuosim į Vilnių ir vakare gal pasportuosim“, – motyvuoja mane tobulos figūros moteris. Belieka mintyse sau duoti pažadą ir per šventes neapleisti tų dviejų kartų per savaitę sporto klube. O gal, jei užteks ryžto, kitąmet tą skaičių padidinti.

„Kiekvienas nori tapti geresniu, vis pasižada ką nors pradėti daryti (ar nebedaryti) po Naujųjų, – sako man treneris, per savo ilgametę praktiką matęs pačių įvairiausių tipažų. – Bet daugeliui pažadai ir lieka tik pažadais. Nors nesakau, kad nepasitaiko išimčių. Mano manymu, socialiai aktyvių žmonių visuomenėje yra nuo 5 iki 10 procentų, visi kiti – minia, ir tas procentas nesikeičia. Bet kiekvienas mūsų pats gali nuspręsti, kurioje jis pusėje“.

Dėl mano nuogąstavimų, kaip nepersivalgyti per Kūčias ir Kalėdas, jis tik nusijuokia: „Jeigu laikaisi tradicijų paragauti 12 patiekalų, tai – neįmanoma“. Ir pats pasakoja, kad su žmona, beje, irgi buvusia profesionalia sportininke, tiek tikrai ant stalo nekrauna: sako, kad pasigamina tiek, kad kitą dieną nereikia valgyti vakarykščių valgių.

Tai gal tie žmonės išvis nešvenčia Kalėdų?

„Švenčiam, aišku, – šypsosi „FitLife“ įkūrėjas. – Bet dėl jų nekeičiam savo kasdienių įpročių ir nepamirštam sporto. Tad jeigu bus gera diena, Kalėdų rytą eisim pasivaikščioti, jei darganota – klube dviratį paminsime. Nes sportas – tai malonumas, kurį daugelis žmonių iš savęs atima. Mes ir savaitgaliais keliamės 5-6 valandą ryto, spėjame pabendrauti, papusryčiauti, po miestą pasivaikščioti – grįžtame apie 12-ą jau spėję pajusti dienos ryta – kiti tokiu metu savaitgaliais dar tik keliasi ir eina valgyti vėlyvųjų pusryčių. Niekada gyvenime nenorėjau laukti savaitgalio, kad galėčiau išsimiegoti, vienuolika mėnesių – trijų savaičių atostogų, o visus metus – tryliktojo atlyginimo, kurį, neaišku, duos ar neduos. Todėl ir gyventi stengiamės taip, kad kasdienybė būtų lyg šventė. Nieko nėra geresnio už rutiną, kuri tau patinka“.

Ar jums jau norisi lįsti iš po šiltos antklodės ir šokti į sportbačius? Jeigu taip, tai linkiu, kad šita miela rutina tęstųsi kuo ilgiau. O jei gražų Kalėdų rytą tik dar stipriau apsiklojote ir nusprendėte toliau nei iki vakarykščių švenčių stalo šiandien nekeliauti, primenu, kad dar yra galimybė „pradėti naują gyvenimą“ po Naujųjų. Labai linkėčiau, kad nuo šių.