Jurgos dienoraštis: Netapau nei labai lieknesnė, nei stipresnė. Bet džiugina vienas dalykas
„Sportas – greičiausia priemonė pakelti žmogaus savivertę“, – sako man Kineziterapijos ir sporto studijos „FitLife“ treneris ir aš energingai jam pritariu, kilnodama 8 kg svarmenį. Ar pakilo mano pačios savivertė per beveik tris mėnesius, kai čia sportuoju? Hm, ko gero – taip.
Per tuos kelis mėnesius netapau nei labai lieknesnė, nei labai stipresnė. Bet atėjusi su skaudančia nugara į sporto klubą apskritai bijojau artintis prie treniruoklių: atrodė, kad kiekvienas judesys tik pablogins situaciją. Bet tos kelios kassavaitinės treniruotės, kaip paaiškėjo, tik pagerino.
„Jau po pirmos treniruotės gali stebėti tik teigiamus rezultatus: geresnę nuotaiką, motyvaciją, – sako su manimi dirbantis treneris Romas, pats buvęs profesionalus krepšininkas. – O ilgainiui, jei žmogus teisingai sportuoja, gerėja jo savijauta, jėgos, ištvermės rodikliai, o ir veidrodyje mato vis geresnį atvaizdą“.
Anksčiau nelabai ir susimąstydavau: teisingai ar neteisingai sportuoji. Atrodė, kad vien jau užlipti ant treniruoklio ir pradėti su juo kažką veikti yra neblogai. Dabar jau suprantu, kad jeigu kažką skauda, reikia žinoti, ką su tuo skausmu veikti ir kaip jį gydyti ... judesiu.
Akivaizdu, kad net ir žinoti apie teisingus judesius neužtenka – reikia juos dar ir daryti. Kaip juokiasi treneris, apie sporto naudą daug kas žino, bet vieni treniruojasi, o kiti – ne.
„Tu irgi tingi, bet ateini, – girdžiu. Ir negaliu nesutikti. – O kažkas save apgaudinėja. Tarkim, gulasi su mintimi, kad ryte atsikels ir pradės bėgioti krosą. O ryte atsibunda tarsi visai kitas žmogus, kuris staiga nusprendžia: „Ir kam man tas krosas? Gal kitą kartą...“
Žinau, kad kai kas „sportuoti“ pradeda nuo naujo treningo pirkimo, kažkas ilgai ieško labai gerų sportbačių, kurie atlaikytų ilgas ir sunkias treniruotes, o viena mano bičiulė, įsigijusi metinį klubo abonementą, kažkada atsiduso: „Dar niekada sportas man nekainavo taip brangiai...“ Nes į klubą nuėjo gal kokį porą kartų.
Romas pasakoja apie atvejus iš savo praktikos, kai pas jį asmenines treniruotes lankę ir užsispyrusiai su savo negaliomis kovoję žmonės po kurio laiko nustebindavo net juos gydžiusius medikus. Vienas išvengė primygtinai siūlomos operacijos, kitas įveikė ilgalaikius kaklo skausmus.
„Bet kuris treniruoklis gali būti pritaikytas kineziterapijai – gydymui judesiu, jeigu žinosi, kokius judesius juo atlikti ir kaip tobulinti vienus ar kitus parametrus“, – sako „FitLife“ įkūrėjas.
Beje, po truputį artėjant naujiems metams, t.y. datai, kada žmonės mėgsta duoti pažadus sau ar kitiems, svarstau: o ką aš sau pažadėsiu? Kažkada vienas protingas bičiulis man patarė: pradėk ne nuo pirmadienio, o nuo naujųjų – taip bus sunkiau atidėti terminą. Tąkart jo patarimas man padėjo atsikratyti vieno blogo įpročio.
Šįkart norėtųsi vieną gerą įprotį pratęsti, t.y. nepamiršti sporto tada, kada labiausiai norėsis drybsoti priešais ekraną, prisišveitus šventinių patiekalų, ir tiesiog nieko neveikti. Spėju, kad pats kūnas man primins, kada laikas pakilti nuo sofos ir eiti kelti savo savivertės į sporto klubą. Net nelaukiant kito pirmadienio.