Jurgos dienoraštis: mankšta iš jutubo? Nepatartina!
Gėda prisipažinti, bet kiekvieną vakarą vis dar planuoju atlikti mankštą kiekvieną kitos dienos rytą. O kiekvieną rytą viliuosi, kad gal kažkaip iki vakaro pavyks atrasti tam laiko. Žinoma, jeigu tai sporto klubo diena – viskas gerai: susitarimai yra susitarimai. Nuvažiuoju, pradedu daryti ir padarau. Todėl vis savęs klausiu: kodėl namuose nueiti iki erdvesnio namų kampo ir 15 minučių pasimankštinti taip sudėtinga?
Žinau, kad šiuo klausimu nesu vieniša. Turiu nemažai bičiulių ir pažįstamų, iš kurių girdžiu beveik tą patį. Viena draugė dūsauja: žinau, kad reikia, bet niekaip negaliu prisiversti. Kita sako – nerandu laiko: darbai, vaikai, maisto gaminimas, buitis, o kai ateina vakaras džiaugiuosi atradusi jėgų nusigauti iki lovos.
Prieš kelias dienas senas draugas pasiskundžia, kad jam prasidėjęs juosmeninės dalies skausmas perėjo į koją. Apsidžiaugiu, nes žinau receptą, kas gali padėti – mano atvejis beveik toks pats! Pradedu pasakoti, kad vasarą, prasidėjus nugaros skausmui, vieną koją vos galėjau pavilkti – teko pagulėti net ligoninėje.
Kad sėkmingai susiklosčius aplinkybėms atsidūriau kineziterapijos ir sporto studijoje „FitLife“, prižiūrima asmeninio trenerio darau pratimus ir nors kaskart baisiai tingiu sportuoti, pati matau, kad jaučiuosi daug geriau ir tvirčiau. Ir staiga po visos mano ilgos žodžių tirados išgirstu: „Ai, kaip nors prakentėsiu...“
Kas su tais žmonėmis darosi?! Su treneriu jau ne pirmą kartą apie tai diskutuojame. Jis sako, kad daugelis linkę mieliau gerti tabletes nuo skausmo nei pradėti kasdien mankštintis. Nes taip lengviau.
„Lietuvoje dažnas 50-metį perlipęs žmogus geria kokius nors vaistus – tai dėl lėtinių ligų, tai dar dėl kažko, – sako „FitLife“ treneris. – Apsidairai gatvėje, matai daug gražių, išpuoselėtų, madingų kūnų, kurie dažnai paslėpti po drabužiais ar „pataisyti“ grožio procedūrų. Iš veido lyg ir jaunai atrodo, bet iš eisenos, laikysenos supranti, kad ne 18-os“.
Jis ir mano eiseną įvertina kritiškai – 10 balų negaunu. Bet progresą vis tik pastebi, nes prieš kelis mėnesius vaikščiojau labiau susikūprinusi. Ir, tyliai priduriu – labiau susirūpinusi.
„Mūsų žmonės, suskaudus nugarai, mėgina atsisėsti ar atsigulti taip, kad neskaudėtų, – sako Romas. – Kai kas išgeria tabletę, kai kas nueina į masažo saloną – tai nėra blogai. Bet net ir suprasdami judesio naudą vis tiek nieko nedaro – renkasi greitą malonumą: sofą, alų, televizorių. O gerai jaustis, lengvai judėti sulaukus vyresnio amžiaus – lėtai pasiekiamas malonumas. Nes tenka daug dirbti su savimi, stengtis ir prakaituoti. Bet tada kai tavo bendraamžiai šnekasi apie ligas ir vaistus, gali džiaugtis, kad pasirinkai teisingai“.
Darydama pratimus viena akimi stebiu, kad ir pats „FitLife“ treneris laisvą minutę prisėda prie treniruoklio pasimankštinti. Ir svorius kilnoja ne vaikiškus. Laisvai galėtų pasivaržyti su perpus jaunesniais trisdešimtmečiais vyrukais. Ypač su tais, kurie pernelyg daug laiko praleidžia sėdėdami priešais monitorius.
Tiesą pasakius, man ir pačiai sunku atsitraukti nuo kompiuterio. Anapus ekrano tiek visko įdomaus, o ir apie mankštas gali rasti šimtus patarimų. „Mankšta iš jutubo? – Romo balsas suskamba nepritariamai. – Taip, jeigu niekuo nesergi, neturi problemų esi genetiškai stiprus – gali daryti. Bet, manau, pagal jutubą geriau buitinę techniką pasireguliuoti, o dėl pratimų, kurie pritaikyti atsižvelgiant į tavo fizinę formą ir sveikatos būklę, geriau kreiptis į asmeninį trenerį“.
Hm, pasirodo, jutube galima rasti patarimų ne visiems gyvenimo atvejams. Gal ir gerai, kad nepradėjau sportuoti stebėdama tas dailias triko apsitempusias įtakūnes ir įtakautojus (jei nežinojote, šis žodis rekomenduojamas influenceriams vadinti. Bet tai jau kita tema).