Jurgos dienoraštis: visai nebaisūs tie treniruokliai!
Pati negaliu patikėti: šiandien svetainėje manodaktaras.lt atšaukiu suplanuotą vizitą pas gydytoją osteopatą – užsiregistravau prieš keletą mėnesių. Kol laukiau savo eilės, mankštinausi kineziterapijos ir sporto studijoje „FitLife“. Ir prieš kelias dienas supratau, kad neliko būtinybės eiti pas medikus – varginantis nuolatinis nugaros maudimas kažkur dingo!
Aišku, stebuklų nebūna – jeigu ilgiau savaitgalį padrybsau ant sofos ar pasėdžiu priešais kompiuterį, nugara apie save primena. Tačiau bent jau žinau, kokius pratimus (tempimo) daryti, kai skausmas grįžta. O treneris kaskart primena, ko nedaryti norint, kad jis negrįžtu ilgam – neapleisti judesio ir mankštos. Vis dar svarstau, ar ilgam užteks valios. Bet perspektyva gyventi „susukta nugara“ visai nedžiugina.
„Ar ir šiandien salėje vieni nugaristai?“ – apsidairiusi klausiu trenerio, prižiūrinčio mano pratimų seką. Jis irgi apsidairo. „Ne visai, – sako ir mosteli ranka į salės kaimynę, – ji atėjo dėl kaklo skausmų. O vyrukas anoje salėje – dėl nugaros. Nes numetė nemažai svorio, ėmė daug bėgioti per pandemiją ir netikėjo, kai jam sakiau, kad „susivarys“ nugarą. Dabar stiprina raumenis“.
Pagalvoju, kad „FitLife“ studijoje galima sutikti labai įvairaus amžiaus, figūrų, sveikatos stovio ir nusiteikimo žmonių. Ne visi čia džiaugsmingai kilnoja svorius, bent jau pradžioje. „Kažkokia kankynė“, – burba vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo blondinė. O treneris tik šypsosi, tūkstantąjį kartą girdėdamas tokį „savęs pagailėjimo seansą“.
Kaskart šiame klube sutinku muzikos prodiuserius Neringą Zeleniūtę ir Martyną Tylą – jiems „FitLife“ kaip antrieji namai, o ir figūros išduoda, kad su sportu abu draugauja daugybę metų.
Čia ateina ir visai sukrypę, kaip sako treneris, ir kasdienybės be pratimų neįsivaizduojantys raumeningi vyrai bei moterys, keletą kartų sutikau tėvą su paaugle dukra... Kadangi užsuku porą kartų per savaitę tuo pačiu metu, nematau visos klubo lankytojų įvairovės, bet suprantu, jog ji didelė.
Rodydamas pratimus klientams treneris Romas mėgsta persimesti vienu kitu žodžiu, paklausinėti apie savijautą, padiskutuoti apie aktualijas ar prisiminti linksmas istorijas.
„Visiems siūlau ateiti pas mus gerai praleisti laiko, o tuo pačiu – ir pasimankštinti“, – juokiasi. Jis nori, kad jo klube žmonės jaustųsi kaip namie. Gal dėl to rūbinėje daug kas palieka savo sportbačius, šlepetes ar šampūnus. Tai šiek tiek uždaras klubas – abonementus lankytojai perka kartu su asmeninėmis trenerio kineziterapeuto treniruotėmis. Nes jis įsitikinęs, kad kiekvienam žmogui pratimus reikia parinkti individualiai, o netaisyklingai atliekamas judesys labiau kenkia nei padeda.
„Vien pasižiūrėjus, kaip gatvėje žmogus eina, kaip stato pėdas, kokia jo laikysena, dažnai galima suprasti, kad jis turi problemų su klubo sąnariu ar jaučia skausmus nugaroje, – pasakoja Romas, stovėdamas šalia, kol aš prakaituoju kilnodama mažiausius salės svarmenis. – O kartais žmonės sako: „man nieko neskauda“, nors aš matau, kad tik laiko klausimas, kada taip nutiks. Gera žinia, kad, tarkim, nedidelio laipsnio klubo sąnario koksartrozę galima gydyti judesiu. O bloga: negydoma dažniausiai baigiasi sąnario keitimo operacija“.
Pirmą kartą atėjusi į „FitLife“ baiminausi grėsmingai atrodančių treniruoklių, galvodama, kad jie jau tikrai ne man. Ypač tų, prie kurių kojos pririšamos diržais ir pakeliamos. O dabar štai guliu ant kilimėlio ir džiaugiuosi sukdama vieną po kitos pririštas kojas ar, padedama tų pačių diržų ir svorių, kilnodama jas virš galvos. Treneris juokiasi sakydamas, kad iš pradžių daug kam, kuriems kažką skauda, tai atrodo baisu: „Kaip gali žmogus nebijoti, jeigu dar visai neseniai jis negalėjo nei pasisukti, nei pasilenkti. Jis prisimena tą skausmą ir bijo, kad vėl pasikartos. Bet aš iš savo patirties žinau, kas yra skausmas ir kaip jį galima įveikti“.
Kad teisingai parinkti pratimai iš tiesų gydo jau baigiu įsitikinti. Belieka sužinoti, kaip įveikti savo vidinį tinginį, kad tų pratimų neatidėčiau, kaip kadaise, tolimesniems laikams.