Snežanos Gaidukienės gyvenimo dovanos: darbe – tobula komanda, namuose – sūnų draugystė
„Mūsų nereikia raginti ištiesti vienas kitam pagalbos rankos“, – patikina „Maximos“ gamybos grupės vadove dirbanti Snežana Gaidukienė. Taip paprastai ir užtikrintai ji kalba apie savo komandą, su kuria nebaisūs jokie šventinio laikotarpio iššūkiai.
„Gruodį neišvengiamai aplanko švenčių pajautimas – žmonės parduotuvėse ieško dovanų, kalėdinių dekoracijų, kitų malonių šventinių daiktų ar skanėstų. Taip pat domisi kulinarinėmis naujienomis – planuoja, ką gardaus pirks šventiniam stalui“, – šypsosi Snežana.
Ji pasakoja, kad darbuotojai irgi pasikalba tarpusavyje apie šventes, planuoja, kaip pasidalys darbus, kad visiems būtų laiko ne tik pasirūpinti pirkėjų poreikiais, bet ir asmenine savo šeimos švente.
„Niekada nebūna toks opus grafiko klausimas, kaip šventiniu laikotarpiu, – juokiasi vadovė. – Visi džiaugiasi, kad pirmoji Kalėdų diena – laisvadienis, nes kad ir koks būtum atsidavęs darbuotojas, tokią dieną norisi leisti su artimaisiais.“
O kad gera nuotaika iki pat švenčių lydėtų ir darbe, Snežana puošia darbuotojams kalėdinę eglutę. „Reikia aplink save kurti mažas malonias smulkmenas. Kartais jos atrodo visai nesvarbios, bet iš tiesų padaro labai daug. Išsaugome ir kalėdinį „Maximos“ leidinį – kad kitais metais galėtume prisiminti, kokios vyko akcijos, kuo gyvenome“, – dalijasi patirtimi.
Moteris atvira: dirbti paprasta ir gera, kai komanda – vieninga. „Vieni kitiems labai padedame – šventiniu laikotarpiu darbo būna gerokai daugiau, o mes turime užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai ir klientai nieko nepristigtų. Džiugu, kad čia dirba geranoriški žmonės: jeigu kurią dieną vienam padaliniui sunkiau, kitas padalinys jam pagelbėja. Pati irgi vis komunikuoju, kad šventinį sezoną atlaikysime tik tuomet, jeigu būsime kaip vienas kumštis. Pažįstu savo darbuotojus, o jie mane – tiesiame vieni kitiems pagalbos ranką neraginami. Jeigu reikia, išklausau, stengiuosi padėti, patarti. Mano komanda labai gera, džiaugiuosi ja ir vertinu“, – pasakoja S. Gaidukienė.
Sūnūs – brangiausia dovana
Snežanos namuose eglutė žiba jau nuo gruodžio pradžios. Tokią tradiciją jiedu su jaunėliu sūnumi, aštuonmečiu Liutauru, turi jau ne vienus metus: sulaukia pirmųjų gruodžio dienų ir ima gražinti namus.
„Stengiamės kasmet eglutę puošti naujomis dekoracijomis. Visada darome šeimyninę fotosesiją, tad norisi, kad vaizdas kasmet būtų kitoks, o ir patiems kur kas smagiau, kai žaisliukai – jau kiti. Vėliau palyginame rezultatą nuotraukose, įdomu pamatyti ne tik eglutės, bet ir mūsų pačių pokyčius.“
Snežana šypsosi, kad, dirbant „Maximoje“ ir kasmet sulaukiant vis naujų kalėdinių dekoracijų ir jaukių interjero detalių, jai turbūt niekaip neišeitų nesusigundyti ir kiekvienais metais neatnaujinti šventinės namų atributikos.
„Tai koks naujas kalėdinis seneliukas, tai šviečiantis elniukas – na, kaip atsilaikyti? – linksmai klausia. – Man kartais norisi nukopijuoti visą parduotuvėje sukurtą kompoziciją, nes taip gražiai būna parinkti žaisliukai ir dekoracijos, kad daugiau net nieko galvoti nebereikia.“
Snežanos šeima šventes sutiks namuose. Šventinio stalo ji sako neįsivaizduojanti be tradicinių patiekalų, tokių kaip įvairios mišrainės ar kelių rūšių silkės.
„Šeima ne visada priima mano kulinarinius eksperimentus, antai silkės su ananasais nesulaukė susidomėjimo, pačiai teko suvalgyti“, – juokiasi pašnekovė.
Geriausia kalėdinė dovana jai – Liutauro ir vyresnėlio sūnaus, 18-mečio Eitvydo, draugystė. „Nors tarp sūnų nemažas amžiaus skirtumas, dabar vis dažniau pastebime, kad jiedu labiau bendrauja. Jaunesniajam paaugus, turbūt atsirado daugiau bendros veiklos, broliškų paslapčių. Man džiugu, kad Eitvydas pagloboja mažąjį, nors ir broliškų pykčių neišvengiame – tačiau kas be to užaugo?“ – šypteli Snežana.
