Stresas ir mityba: koks tarp jų ryšys?
Kai jaučiame įtampą, stresą ar jaučiamės liūdni, neretai visam tam numalšinti pasitelkiame tam tikrą maistą arba gėrimus. Ir dažniausiai tai būna stimuliuojantys – cukraus ir kofeino turintys – produktai. To pasekmė – jaučiamės dar blogiau. Mat ryšys tarp streso, nuotaikų kaitos ir mitybos yra labai didelis.
Kaip seminare „Kaip atgauti jėgas, sumažinti stresą ir jaustis puikiai“ teigė natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė, stresas mums daro tiek emocinę, tiek fizinę neigiamą įtaką.
Jis labai paveikia imuninę sistemą, ypač skatina imuninio pobūdžio susirgimus; sumažina imuniteto gynybą, dėl to sunkiau kovoti su sunkiomis ligomis, pvz., vėžiu; neigiamai veikia vaisingumą, libido, moterų ciklą, endokrininę sistemą, skydliaukę, svorį. Miego sutrikimai, kraujotakos ligos, nuotaikų kaita ar netgi depresija, antsvoris juosmens srityje – irgi gali būti streso pasekmės.
Streso sukėlėjų yra įvairių, tačiau nemenką vaidmenį čia sukelia ir dideli cukraus lygio kraujyje pokyčiai.
Kaip žinoti, ar jums – cukraus kiekio kraujyje disbalansas?
- Ar jaučiatės nervingi, kai praleidžiate patiekalą?
- Ar kamuoja pastovus noras užkrimsti ko nors saldaus?
- Ar dažniausiai priaugate svorio juosmens srityje?
Jei į klausimus atsakėte „taip“, verta išsitirti kraują.
Kaip išlaikyti stabilų cukraus lygį, kad jaustumėtės energingi ir sumažintumėte patiriamą stresą?
- Svarbu valgyti pusryčius. Rinkitės baltyminį maistą: tai gali būti avižinė košė su priedais, kiaušiniai, chia sėklų pudingas, vasaros metu – kokteiliai su baltymų pudra.
- Valgykite triskart per dieną subalansuotą maistą ir neužkandžiaukite. Fiziškai aktyviems žmonėms reikėtų valgyti keturiskart per dieną.
- Rinkitės sudėtinius angliavandenius – viso grūdo produktus, kuriuose yra skaidulų. Jos padės sureguliuoti cukraus lygį kraujyje. Taip pat skaidulų yra riešutuose, sėklose, ankštiniuose produktuose.
- Fizinis aktyvumas, siekiant sumažinti patiriamą stresą, taip pat reikalingas. Kai kuriems pakanka daug vaikščioti.
Stresą gali paskatinti konkrečių maistinių medžiagų trūkumas:
B grupės vitaminų. Jų yra organų mėsoje (kepenėlėse, širdyse, inkstuose), šparaguose, kiaušiniuose, ankštiniuose produktuose, migdoluose, avokaduose, brokoliuose, viso grūdo produktuose, maistinėse mielėse, žalios spalvos daržovėse, grybuose, lašišoje, graikiniuose riešutuose. Vartojant papildus, geriausia pirkti vitaminų B kompleksą.
Vitamino C. Jo gausu žalios spalvos daržovėse, pomidoruose, uogose, citrinose, kiviuose, apelsinuose, slyvose, spanguolėse, paprikose. Termiškai apdorojant maistą, labai daug šio vitamino žūsta.
Vitamino D. Tinkamas jo kiekis labai sumažina riziką susirgti depresija. Jo yra riebiose žuvyse, laukinių vištų kiaušiniuose, organų mėsoje, grybuose, riebiuose pieno produktuose. Deja, vitaminas D iš maisto prastai pasisavinamas. Natūraliai jo gauname iš saulės.
Vitamino E. Jo yra saulėgrąžų sėklose, sėklų ir riešutų aliejuose, riešutuose. Tai puikus antioksidantas.
Geležies. Jos yra organų mėsoje, raudonoje mėsoje, žalios spalvos daržovėse, riešutuose, avietėse, kiaušiniuose, ankštiniuose produktuose. Itin reikalinga moterims.
Magnio. Jo yra žalios spalvos daržovėse, riešutuose, avokaduose, bananuose, juodajame šokolade. Jei labai norisi saldumynų, jūsų mityboje gali trūkti magnio ir chromo.
Omega-3 riebalų rūgščių. Jų gausu riebioje žuvyje, linų sėmenyse, chia sėklose, graikiniuose riešutuose.
Kofermento Q10. Jo yra kiaušiniuose, riebioje žuvyje, organų mėsoje, brokoliuose, kalafioruose, pistacijose.
Cinko. Jo gausu austrėse, jūros gėrybėse, raudonoje mėsoje, moliūgų sėklose. Jei ant nagų yra baltų dėmelių, tai gali rodyti cinko trūkumą.