Jurgos dienoraštis: 10 dažniausių pasiteisinimų, kodėl mes nesportuojame
Trys mėnesiai draugystės su Kineziterapijos ir sporto studija „FitLife“ padovanojo man supratimą, koks iš tiesų naudingas gali būti judesys. Pastarąjį kartą po treniruotės išėjau truputį virpančiomis kojomis, nes gavau daugiau krūvio nei įprastai. Bet ne mažiau virpėjo ir pasididžiavimo savimi jausmas, kad ir vėl save įveikiau – tiesiog atėjau į treniruotę.
Prisipažinsiu, kiekvieną kartą tenka šiek tiek prisiversti, kiekvieną kartą susigrumti su savo vidiniu tinginiu, taip ir traukiančiu mane atgal į šiltus patalus.
Kaip sako asmeniniu „FitLife“ treneriu dirbantis Romas, turintis daugiau nei kelių dešimtmečių darbo sporto klube patirtį, mes visi galime atrasti mažiausiai 27 priežastis, kodėl kažko nedarome. Ne vieną jų kuo puikiausiai žinau, dar kitas priežastis esu girdėjusi iš draugių, pažįstamų ar nelabai pažįstamų žmonių.
Tad dabar, kai stovime ant dar vienų – naujų – metų slenksčio, pabandysiu išvardinti 10 populiariausių sau ir kitiems kartojamų pasiteisinimų, kodėl mes vėl ir vėl nepradėjome sportuoti.
Tikiuosi, nė vienas šių pasiteisinimų nesutrukdys jums pradėti (jei dar nepradėjote) sportuoti, neleis užgesti ryžtui tęsti treniruotes ir kaskart padės įveikti save – nusprendusį atidėti suplanuotą mankštą ir besiverčiantį ant kito šono.
Kad būtų lengviau, paprašiau „FitLife“ trenerio trumpų komentarų, kodėl šie mūsų pasiteisinimai neatlaiko rimtos kritikos.
10 dažniausių pasiteisinimų, kodėl taip ir nepradedame sportuoti
1. Neturiu laiko – ir taip vos visur spėju.
„Taip sako žmonės, kurie nemoka planuoti: iš vakaro nežino, ką darys rytoj. T.y. tokie, kurie nesilaiko režimo“.
2. Skauda nugarą/kelį/sąnarius, tai kaip aš darysiu pratimus su treniruokliais?
„Todėl ir skauda klubą ar sąnarius, nes nedarome pratimų. Tačiau tai nereiškia, kad galima juos atlikti bet kaip: teisingas judesys gydo, neteisingas – žaloja. O nugaros, sąnarių skausmai – tai dažniausiai mūsų gyvenimo būdo pasekmė, o ne liga. Tad sportuoti – reiškia, kovoti su priežastimi“.
3. Neturiu antsvorio, tai kam man to reikia?
„Kūno apimčių gerinimas – tai tik vienas iš daugelio pozityvių sportavimo padarinių. Tačiau judesys reikalingas ne tik raumenų, bet ir širdies, plaučių, sąnarių būklei palaikyti bei gerinti“.
4. Tai man per brangu.
„Sportuoti galima bet kur – parkuose, miškuose, namie, yra ir nemokamų mankštų programų. Geras treneris su guma bei kilimėliu galiu pravesti puikiausią treniruotę, kaip kad blogas – pakenkti turėdamas net patį brangiausią treniruoklį“.
5. Aš per senas/sena pradėti sportuoti.
„Pradėti mankštintis išvis niekada nevėlu. Nereikia galvoti, kad sportuoti treniruoklių salėje – tai užsidėti štangą ir imti tupinėti. Teisingas judesys bet kuriame amžiuje gerina sveikatą ir nuotaiką. Nereikia laukti, kol kas nors sulūš, papulsi į reabilitaciją ir jau tada būsi priverstas daryti pratimus“.
6. Vaikštau į darbą pėsčiomis – man judesio užtenka.
„Kažkodėl paštininkai negyvena po 120 metų... Vaikščioti yra gerai, bet jeigu dominuoja tik vieno pobūdžio judesiai, pernelyg apkraunami tik tam tikri raumenys, jie laikui bėgant persitempia, o kiti tuo metu krūvio negauna“.
7. Nenoriu tapti pernelyg raumeninga.
„Nereikia savęs tapatinti su kažkur matytu paveikslėliu. Metams bėgant, ypač po 40-ies, moterų (kaip ir vyrų) raumenų masė pradeda po truputį nykti. Tad vienintelis būdas juos kuo ilgiau išsaugoti – treniruotės su pasipriešinimu“.
8. Sportuoti su treniruokliais labai nuobodu.
„Nuobodu būna ir mokytis, ir dirbti, net šeimyninis gyvenimas momentais tampa nuobodžiu. Judėjimo būdus galima rinktis – jogą, pilatesą, šokius... Į sporto salę užtenka ateiti kelis kartus per savaitę, jei turi kitokios aktyvios veiklos“.
9. Iš pradžių reikia numesti svorio, nes kaip aš ten atrodysiu?
„Dažnai nesportuojančių, daug antsvorio turinčių žmonių savivertė būna gana menka – jie ir kitose srityse baiminasi apsijuokti. Tačiau niekas taip greitai nekelia žmogaus savivertės, kaip sporto treniruotė – nuotaika pakyla automatiškai. Be to, sporto salėje kiekvienas užsiima savimi – niekam nerūpi, kaip atrodo kiti“.
10. Tingiu anksti keltis.
„Tingėti yra normalu, nenormalu – būti tinginiu. Aš ir pats dažnai tingiu, bet žinau, kad vis tiek padarysiu. Žmoguje vis tik turi nugalėti sveikas protas – nereikia tapti savo paties priešu. Tingi anksti keltis? Gali sportuoti vakarais, tik reikia žinoti savo sveikatos būklę. Todėl ir reikalingas asmeninis treneris, nes jis pritaiko treniruotę konkrečiam žmogui konkrečiu laiku pagal jo konkrečią tos dienos savijautą“.